Sveikatos draudimas nebedžiugina? Ką pasiūlyti darbuotojams
Sveikatos draudimas išlieka vienu populiariausių darbuotojų naudų paketo elementų, tačiau dėl mokestinių pokyčių jo nauda darbuotojui mažėja, o sąnaudos darbdaviui – auga. Darbdaviai vis dažniau skaičiuoja, ar verta mokėti už naudą, kuria dalis darbuotojų per metus nepasinaudoja nė karto.
Su darbdaviais bendradarbiaujantis „Artea“ Verslo pardavimų grupės vadovas Tomas Bučys vis dažniau girdi klausimą – ką daryti jeigu sveikatos draudimas nebedžiugina darbuotojų taip, kaip anksčiau?
Kas pasikeitė
Darbuotojų sveikatos draudimo naudas šiais metais paveikė mokestiniai pokyčiai. Ne gyvybės draudimo sutartims nuo šių metų pradžios įvestas 10 proc. saugumo įnašas (gynybos mokestis). Be to, jeigu darbuotojui suteikiama nauda viršija 350 eurų per metus, viršijanti suma apmokestinama kaip pajamos natūra: taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos.
„350 eurų riba praktiškai reiškia, kad toks draudimas gali apimti tik esminius tyrimus ir kritinius atvejus. Iki šiol darbdaviai, norėdami suteikti realią naudą, paprastai darbuotojui skirdavo didesnę metinę sumą, siekiančią 400–500 eurų.
Jei įmonė siekia išlaikyti tą patį naudų biudžetą, dėl naujai atsiradusių mokesčių galutinė vertė darbuotojui mažėja", – sako T. Bučys.
Tačiau tai ne vien kainų klausimas. Nors sveikatos draudimą darbuotojai mini kaip reikšmingiausią naudą, kurią duoda darbdavys, dalis žmonių sveikatos draudimu taip ir nepasinaudoja.
„Viena įmonė, su kuria bendradarbiaujame, peržiūrėjusi savo duomenis, nustatė, kad beveik pusė jos darbuotojų paslaugomis, kurias dengia sveikatos draudimas, per metus nepasinaudojo nė karto.
Atrodo, kad sveikatos draudimas įmonėse jau tampa tokiu savaime suprantamu dalyku, kaip ir „laiku mokamas atlyginimas“, „visos socialinės garantijos“ – vis dar pasitaiko tokių darbo skelbimų. Tai jau yra higiena, o ne papildoma motyvacijos priemonė.
Tai skatina ieškoti naujų naudų, kurios suteiktų pranašumą ir motyvuotų darbuotojus“, – sako T. Bučys.
Siūlo rinktis
Nauja tendencija – leisti darbuotojui rinktis papildomas naudas pačiam, o viena iš sparčiai populiarėjančių priemonių – papildomas pensijos kaupimas su darbdaviu.
„Lietuvoje buvo daug kalbama apie profesinius pensijų fondus, į kuriuos darbdaviai moka įmokas, tačiau kol kas tai ir liko kalbomis. II pakopos pensijų reforma dar labiau paskatino ieškoti sprendimų, kaip paskatinti gyventojus kaupti ateičiai.
Vienas iš tokių sprendimų – galimybė kaupti pensijai III pakopos fonduose su darbdaviu. Tai yra – įmokas į gyventojo III pakopos pensijų fondą moka ir darbdavys, kaip papildomą paskatą ir naudą. Tokiu atveju įmokoms netaikomas GPM ir socialinio draudimo įmokos. Vien „Artea“ grupėje šią paslaugą teikiame maždaug 2000 įmonių“, – sako T. Bučys.
Vien praėjusį mėnesį kelios įmonės kaupimą su darbdaviu III pakopoje pasirinko naudoti kaip alternatyvą sveikatos draudimui.
„Praktiškai tai veikia taip: darbdavys palieka tą patį naudų biudžetą, bet suteikia galimybę darbuotojui pasirinkti – sveikatos draudimas ar įmokos į III pakopos pensijų fondą. Kam draudimas aktualus – pasirenka sveikatos draudimą. Kam sveikatos draudimas mažiau aktualus, gali tas pačias lėšas nukreipti į pensijų fondą.
Naudų personalizavimas – galimybė geriau išnaudoti biudžetą ir darbuotojus motyvuoti efektyviau. Darbuotojas pasirenka tą naudą, kuri jam tuo metu aktuali", – aiškina „Artea“ atstovas.
Pensijų reformos efektas
Prasidėjus II pakopos pensijų reformai diskusijos vyko ne tik dėl to – likti ar nutraukti. Žmonės taip pat pradėjo daugiau galvoti apie ateities perspektyvas ir pensijas. Įdomu tai, kad patys darbuotojai patraukė pas savo vadovus paklausti, ar įmonė negalėtų prisidėti prie jų papildomos pensijos kaupimo.
„Sausį ir vasarį sulaukėme labai daug užklausų. Čia matyt sutapo du momentai. Viena – darbuotojai pradėjo aktyviai domėtis galimybe kaupti pensijai ne tik II pakopoje, bet ir patys ieškoti sprendimų organizacijoje. Kita – kaupimo su darbdaviu iniciatyvos įgyvendinamos atlygio ir naudų paketo peržiūros ir premijavimo etape, kuris įprastai vyksta pirmąjį pusmetį", – pastebi T. Bučys.
Beje, per pirmąjį šių metų ketvirtį naujų susitarimų dėl pensijų kaupimo su darbdaviu buvo pradėta tiek, kiek pernai per visus metus.
Kokios įmonės šiose programose dalyvauja? T. Bučys išskiria du aiškius verslo tipus. Dažnai tai didelės įmonės, turinčios šimtus lojalių darbuotojų, reikšmingus naudų biudžetus ir konkuruojančios dėl talentų. Kita grupė – labai mažos įmonės, kurios iki šiol apskritai netaikė motyvacinių sprendimų.
Keičiasi požiūris į finansinę ateitį
Yra ir dar vienas veiksnys, kuris vis labiau keičia darbuotojų požiūrį į motyvavimo sistemas.
Informacinių technologijų įmonėse, paslaugų sektoriuje ir kituose sparčiai augančiuose versluose darbuotojų atlyginimai gerokai priartėjo prie Vakarų šalių lygio, o darbuotojai jau yra pasirūpinę kasdieniais poreikiais – naujas automobilis, atostogos užsienyje kelis kartus per metus, naujas būstas, vaikų mokslai.
„Kai žmogus šiandien jau apsirūpinęs, natūralu, jis atsisuka į ateitį ir klausia, o kaip bus, kai nebedirbsiu, kai pajamų neturėsiu? Logiškas kelias – investuoti į ateitį, susikurti tikėtinas ateities pajamas.
Investavimas ir kaupimas pensijai tampa labai pragmatišku sprendimu. O jeigu kaupi pensijai su darbdaviu tai dėl mokestinių paskatų efektas gali būti geresnis negu į III pakopą investuoti vien savarankiškai“, – sako T. Bučys.
Kaupimas III pakopos pensijų fonduose su darbdaviu konkuruoja su investiciniais fondais, biržoje prekiaujamais fondais (ETF), kitais investavimo produktais ir paprasčiausiu taupymu.
Jo privalumai: įprastai beveik nieko daryti nereikia – investicijas valdo profesionalūs valdytojai, o įmokomis rūpinasi darbdavys. Be to, pensijų fonde dalyvaujant 5 metus ar ilgiau ir atsiimant lėšas likus mažiau nei 5 metams iki pensijos, nereikia mokėti GPM nuo uždarbio.
Kiek tai kainuoja darbdaviui
Svarbu žinoti, kad darbdavio įmokos į III pakopos pensijų fondus negali pakeisti darbo užmokesčio. Jos gali būti mokamos tik kaip papildoma nauda. Būtent todėl III pakopa, kaip papildoma nauda atsiranda atlygio peržiūros etape.
Pavyzdžiui, įmonė darbuotojui gali pasiūlyti 1680 eurų paskatinimą. Jeigu šias lėšas žmogus gautų kaip piniginį atlygį, į rankas jis gautų 1000 eurų. Tačiau, pasirinkus III pakopos pensijų kaupimą, dėl mokestinių lengvatų į gyventojo pensijų fondą būtų pervesta 1680 eurų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad atsiimant lėšas gali būti pritaikomi mokesčiai, jeigu yra likę daugiau nei 5 metai iki pensijos arba dalyvis kaupė trumpiau nei 5 metus.
„Darbdavio įmoka negali tiesiog pakeisti atlyginimo ar būti jo dalis – tai atskiro naudų biudžeto elementas. Tai – labai svarbu suprasti. Būtent dėl to ši nauda integruojama darbo užmokesčio peržiūros arba premijų etape, kaip naudų paketo, o ne kaip atlygio dalis. Sprendimai dėl pensijų kaupimo neturėtų veikti įmonės atlygio politikos“, – pabrėžia T. Bučys.
Vienas dažniausių darbdavių klausimų – kiek išteklių reikia tokiai programai administruoti.
„Mažiau, nei daugelis įmonių tikisi. Diegimo etape reikia šiek tiek daugiau laiko – edukacijai ir komunikacijai darbuotojams. Pavyzdžiui, viena įmonė mūsų klientė, turinti per 2000 darbuotojų, programai palaikyti skiria apie pusantros valandos per mėnesį, – sako „Artea“ Verslo pardavimų grupės vadovas Tomas Bučys.
Norėtumėte aptarti III pakopos pensijų kaupimo su darbdaviu programą?
Užpildykite užklausą ir mes su jumis susisieksime.
Svarbu žinoti: „Artea“ III pakopos pensijų fondus valdo UAB „Artea Asset Management“. Kaupiant pensijų fonduose prisiimate su investavimu susijusią riziką. Pensijų fondo vieneto vertė gali tiek kilti, tiek kristi, galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Prieš priimdami sprendimą investuoti, turite patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas ir susipažinti su taikomais mokesčiais, investavimo strategijomis, pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarties dalis.
Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas „Artea Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Nors šios reklaminio pobūdžio informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „Artea Asset Management“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
