Nuo kas dešimto iki kas trečio: kaip Lietuva tapo investuojančia visuomene

„Artea“ banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad per dešimtmetį investuojančių gyventojų dalis Lietuvoje yra išaugus beveik tris kartus. Ekspertai pastebi, kad tai – ne atsitiktinumas, o struktūrinis visuomenės finansinių galimybių pokytis. Bet tai – tik dalis istorijos, kita, gerokai svarbesnė –pasikeitusi gyventojų mąstysena ir elgsena.

13 proc. – tiek 2016-aisiais Lietuvoje sudarė investuojančių gyventojų dalis. Šiemet šis rodiklis pasiekė 35 proc., rodo „Artea“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas, kuriame kasmet dalyvauja daugiau nei 1 000 šalies gyventojų.

Skaičiai atspindi ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį poslinkį. Jei prieš dešimtmetį žodis „investavimas“ daugeliui asocijavosi su kažkuo svetimu ar tik išrinktiesiems skirtu reiškiniu, tai šiandien jau kas trečiam lietuviui tai – įprasta gyvenimo dalis.

„Spartus investuojančių gyventojų augimas rodo didėjantį visuomenės finansinį aktyvumą ir brandą. Investavimas palaipsniui tampa ne išskirtinai aukštesnių pajamų gyventojų veikla, o vis labiau įprasta finansinio elgesio dalimi“, – sako dr. Dalia Kolmatsui, „Artea" banko privačių klientų paslaugų vadovė.

Pajamų pakanka ir ateičiai

Taupančiųjų gyventojų dalis per dešimtmetį pasiekė 83 proc. Tai reiškia, kad keturi iš penkių žmonių atsideda lėšų. Šiandien kas penktas namų ūkis iš santaupų galėtų išgyventi daugiau nei metus. Prieš dešimtmetį tokių buvo vos 3 proc. – tuomet net 57 proc. lietuvių santaupų būtų užtekę vos trims mėnesiams.

Šiandien gyventojų, galinčių iš santaupų išgyventi iki trijų mėnesių, sumažėjo iki 28 proc. – daugeliui apklaustųjų santaupų užtektų ilgesniam laikotarpiui.

„Tyrimo duomenys rodo, kad pajamoms augant ir vis reikšmingiau lenkiant pragyvenimo išlaidas, gyventojai investicijoms turi vis daugiau finansinės erdvės. Pakankamos ir atliekamos pajamos, kartu su investavimo naudos suvokimu, finansinio raštingumo žinių augimu, padeda mažinti atotrūkį tarp norų ir galimybių“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Kam taupo ir investuoja lietuviai?

Naujesnis automobilis, vaikų mokslai, atostogos – vis daugiau lietuvių šiuos poreikius jau nesunkiai padengia, tad lieka lėšų kitiems investavimo tikslams. Šiandien net 58 proc. investuojančių tarp savo investavimo tikslų nurodo papildomas pajamas iš investicijų greta pagrindinio uždarbio, kai 2016 m. tokių buvo vos 32 proc.

Pavyzdžiui, automobilį, kaip investavimo tikslą, šiuo metu nurodo tik 12 proc. respondentų. Beje, investavimas pensijai taip pat išlieka svarbus, jį išskiria 50 – 60 proc. investuojančių respondentų / gyventojų.

Auga ne tik investuojančiųjų skaičius – auga ir investuojamos sumos. Šiandien kas penktas investuojantis lietuvis per mėnesį skiria daugiau nei 200 eurų, kai 2016 m. tokių buvo vos 3–4 proc.

Keičiasi ir tai, į ką lietuviai investuoja – gyventojų investicinis portfelis pasipildo vis įvairesnėmis priemonėmis – akcijomis, obligacijomis, biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Tyrimo duomenimis, vertybiniai popieriai Lietuvoje per dešimtmetį tapo daugiau nei septynis kartus populiaresni, o investicinių fondų populiarumas per šį laikotarpį išaugo keturis kartus. Investuojančiųjų į ETF dalis per šešerius metus išaugo daugiau kaip tris kartus. Vis dažniau derinamos kelios investicinės priemonės išskaidant riziką.

Įpročius formuoja ir besikeičianti makroekonominė situacija

Gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas atskleidė, kad išaugusios pajamos leidžia vis daugiau gyventojų drąsiau jas planuoti. Tačiau dr. Dalia Kolmatsui pastebi, kad tai kol kas nepaskatino gyventojų atsakingiau planuoti ir išlaidas.

Šiuo metu pajamas planuoja apie 85 proc. gyventojų, bet išlaidas – tik 60 proc. Keitėsi ir finansinį planą sudarančių gyventojų planavimo horizontas: savo asmeninius finansus planuojančiųjų ilgiau nei 10 metų laikotarpiui dalis per dešimtmetį sumažėjo nuo 20 iki 8 proc., o planuojančiųjų tik iki dvejų metų – išaugo nuo 28 iki 42 proc.

„Perkamosios galios, palūkanų normų ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai veikia gyventojų elgseną, įpročius ir su investicijomis susijusius pasirinkimus.

Tuo tarpu, išaugęs neapibrėžtumas, geopolitinės įtampos ir naujos rizikos verčia gyventojus trumpinti asmeninių finansų planavimo horizontus, dažniau finansinius planus peržiūrėti ir ieškoti labiau investicijas diversifikuojančių sprendimų“, – apibendrina Indrė Genytė-Pikčienė, „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

Auga turtas – auga ir pavojai

Kuo daugiau laisvų lėšų turi gyventojai, tuo jie patrauklesnis taikinys sukčiams. „Artea“ banko užsakymu tyrimo duomenimis, daugiau nei kas trečias lietuvis (32 proc.) per pastaruosius penkerius metus patyrė mėginimą finansiškai apgauti, o kone vienas iš dešimties – nukentėjo. Kas penktas nukentėjusysis patyrė nuostolių, viršijančių 500 eurų.

„Iš tiesų šios tendencijos kelia iššūkius visiems, siekiantiems apsaugoti savo lėšas.. Anksčiau klausimo apie sukčiavimą nebuvome įtraukę į tyrimą, tačiau šiandien tyrimas mums aiškiai atskleidė – sukčiavimas yra didelė problema.

Džiaugiamės, kad turime vis daugiau pinigų, kuriuos galime investuoti, bet gali atsitikti ir taip, kad tiesiog atiduodame juos sukčiams. Sukčiavimo prevencija šiai dienai ir yra viena svarbiausių mūsų finansinio raštingumo sričių“, - pabrėžia dr. Dalia Kolmatsui, „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė.

Apie tyrimą. 2026 m. gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas atliktas 2026 m. balandžio 18–28 d. Apklausti 1 016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, naudojant kombinuotą CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted Web Interview) metodą; imtis apima visą šalies teritoriją, naudotas kvotinės atrankos metodas. Tyrimo vykdytojas „Spinter Research“. Užsakovas – „Artea“ bankas.