Sukčiai su aukomis susisiekia pačiais įvairiausiais būdais: telefonu, įprastu paštu, el. paštu, mobiliosiomis susirašinėjimo programėlėmis ar kitais elektroniniais kanalais. Klientui atrodo, kad su juo susisiekė banko saugos pareigūnas. Dažniausiai nurodoma skubi situacija, susijusi su kliento sąskaita: siūloma užblokuoti neteisingą pervedimą, sustabdyti neteisėtus veiksmus, patvirtinti duomenų teisingumą, reikalaujama apmokėti skolą bankui, informuojama apie pinigų pervedimą ir panašiai. 

Jeigu susisiekiama raštu (el. laišku, SMS panešimu) – dažniausiai prašoma paspausti nuorodą, kuri atrodo kaip banko tinklalapis arba interneto bankas. Tekstu prašoma suvesti savo prisijungimo duomenis, kuriuos sukčiai pasisavina. 

Jeigu susisiekiama skambučiu, gali būti prašoma nurodyti naudotojo ID, asmens kodą, kortelių PIN kodus ar jų numerius. Nurodžius savo prisijungimus, galite netrukus pamatyti patvirtinimo žinutę, suvesti kodus, kurie patvirtina lėšų pervedimą.  

Nepamirškite – sukčius siekia, kad klientas pats duotų sutikimą bankui įvykdyti mokėjimo operaciją, nes tokiu atveju būtų sunkiau pažinti sukčiavimą ir susigrąžinti operacijos sumą. 

Pasitaiko atvejų, kai klientai sulaukia skambučio ar pranešimo iš asmenų, prisistatančių finansų ekspertais, analitikais, brokeriais, konsultantais ar banko atstovais arba patys paspaudžia ant reklamos internete, kviečiančios investuoti ir greitai užsidirbti pinigų. Dažniausiai tai yra „momentiniai“ pasiūlymai, dėl, neva, itin palankių sąlygų. Tai ypač mažos rizikos investavimo pasiūlymai su galimybe greitai uždirbti didelę grąžą. Ypač populiarūs – su kriptovaliutomis susiję pasiūlymai. Tiek bendraujant su sukčiumi, tiek sukčių sukurtoje svetainėje informacija pateikiama pakankamai profesionaliai, kartais net naudojamos žinomų žmonių nuotraukos, netikri atsiliepimai, straipsniai. 

Tokiu sukčiavimo būdu yra skatinama prisijungti prie investavimo platformos ir įnešti nedidelę sumą pinigų (dažniausiai 50-500 Eur). Atlikus tokį pinigų „įdarbinimą“, iš pradžių rodomi labai pelningi, bet netikri augimo rodikliai, kurie vilioja įnešti dar daugiau pinigų. 

Kad tai yra sukčiavimo atvejis, dažniausiai paaiškėja norint uždirbtus pinigus atsiimti.  Klientui bandant atsiimti „uždirbtus“ pinigus, sukčiai prašo papildomų pinigų, neva, „mokesčių“ už „išgryninimą“ ir pan.  

Apgautam asmeniui supratus, kad prarado pinigus, sukčiai gali dar kartą pasinaudoti ir siūlyti įvairias mokamas teisines pagalbas, neva, padėsiančias susigražinti pinigus. 

Pavyzdžiai:

Vienas iš sukčiavimo atvejų, kai sukčiai reklamuoja paskolas ir prieš jas išduodant prašo sumokėti įvairius mokesčius (paskolos mokestis, notaro mokestis ir pan.) Dažniausiai šiuos mokesčius prašoma pervesti į užsienyje veikiantį banką. Žinoma, atlikus pavedimą, paskola nėra išduodama. 

Tokiu pačiu principu vyksta ir laimėjimų, paveldėjimo sukčiavimo schema, kai susisiekiama su asmeniu, pranešama apie įgyta didžiulę pinigų sumą ir prieš ją pervedant prašoma sumokėti mokesčius. 

Kitas sukčių būdas apgauti klientus – būsto nuomos arba būsto įsigijimo įnašai. Sukčiai skelbimų portaluose patalpina, neva, nuomojamo ar parduodamo būsto nuotraukas, o susidomėjusius asmenis verčia kuo greičiau sumokėti rezervacijos mokestį pavedimu. Vėliau būsto „savininkas“ tiesiog dingsta. 

Fišingas –socialinės inžinerijos forma, kai siunčia pranešimą su  suklastota nuoroda el. paštu, SMS  ar mobiliąsias susirašinėjimo programėles bei nuorodas paspaudus prašo suvesti banko prisijungimo duomenis. Kitais atvejais sukčiai sukuria fiktyvią banko svetainę, kurioje laukiama, kol bus suvesti banko prisijungimo duomenys. Dažnu atveju, netikros svetainės pasiekiamos pasitelkiant paieškos svetaines, kurios, sukčiams naudojant paieškos reklamų paslaugas, yra iškeliamos į pirmas paieškos tinklalapio eiles.  

Višingas – socialinės inžinerijos forma,  kai paskambinę sukčiai prisistato banko apsaugos pareigūnais, teisėsauga ar kitų įmonių atstovais ir skubina priimti sprendimus, pabrėždami, jog buvo aptikta neįprasta ar įtartina veikla Jūsų banko sąskaitose. Skambučio metu sukčių tikslas yra išvilioti interneto banko prisijungimo ar kortelės duomenis, kuriais vėliau arba iš karto bandoma pasinaudoti bei išvesti lėšas apsiperkant internetu arba atliekant pavedimus, prisijungus prie interneto banko.

Pavyzdžiai:

Romantinis sukčiavimas yra pagrįstas asmeniniu ryšiu su potencialia auka ir dažniausiai vyksta internetinėje erdvėje. Viskas prasideda nuo žinučių, kviečiančių susipažinti, tuomet bendravimas plėtojamas į apsikeitimą nuotraukomis, skambučius, ateities planų kūrimą, susitikimo planavimą. Tam tikru metu sukčius paprašo pervesti šiek tiek pinigų dėl kokios nors skubios situacijos (pavyzdžiui, bilietui nusipirkti, sveikatos problemoms spręsti ir pan.) Tokios skubios situacijos dažnai kartojasi, vis prašant pervesti pinigų. O tuomet sukčius tiesiog dingsta. 

Pavyzdys:

Nelaimingų atsitikimų schemos naudojasi žmonių emocijomis, empatija bei noru padėti kitiems. Apgavikai skambina aukoms (dažniausiai vyresnio amžiaus asmenims) apsimeta artimuoju arba kokios nors institucijos atstovu. Abiem atvejais vystoma situacija yra panaši – pasakojama apie atsitikusią nelaimę ir prašoma finansinės pagalbos gydymui. Sukčiai dažnai prieš tai surenka informaciją internete, socialiniuose tinkluose, todėl kalbėdami gali paminėti ir artimojo vardą, ir net potencialias aplinkybes, kaip įtikinamai galėtų įvykti nelaimė. 

Tokiu pačiu principu į artimuosius sukčiai kreipiasi prašydami grąžinti, neva, susikaupusią skolą, grasindami. 

Sukčiavimas vykdomas, kai įmonė gauna verslo partnerio el. laišką, kuriame pranešama apie sąskaitos, į kurią vykdote atsiskaitymus su šiuo partneriu, pasikeitimą. Dažnai pranešama apie, neva, „pasikeitusią verslo partnerių sąskaitą“ ir pan. Taip pat sukčiai gali susikurti labai panašų el. pašto adresą ir atsiųsti labai panašią sąskaitą faktūrą apmokėjimui, kurioje skirsis tik mokėjimo duomenys. 

Kitais atvejais, kai įmonėms siunčiamos, neva, „neapmokėtos“ sąskaitos faktūros, ar tiesiog siunčiama „sąskaita faktūra“ su mažu prierašu, kad tai yra pasiūlymas ir sąskaitos apmokėjimas reikštų pasiūlymo priėmimą.  

Pavyzdys:

Sukčiavimo būdas pasižymi abstrakčių darbo skelbimų, kuriuose siūlomas kiekvieną viliojantis atlyginimas, platinimu. Tokiuose darbo skelbimuose dažniausiai nedetalizuojama, nei kokia įmonė darbuotojų ieško, nei ką jiems reikės daryti. Susidomėjusių tokiais skelbimais įprastai yra prašoma susisiekti asmeniškai. 

Įtartinų darbo pasiūlymų galima pamatyti ne tik socialiniuose tinkluose. Jie atkeliauja ir elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, retkarčiais darbas siūlomas ir paskambinus telefonu ar net užkalbinus gatvėje. Svarbu pažymėti, jog ypač dažnai tokius darbus siūlantys sukčiai bendrauja būtent rusų kalba. 

Neretai tokiais atvejais pasitaiko, kad į įvairias nelegalias veiklas, fiktyvius verslo santykius įtraukti niekuo dėti žmonės galiausiai lieka ir skolingi, – turi atlyginti nuostolius nukentėjusiems asmenims, mat teisėsauga mato būtent per jų banko sąskaitas tekėjusius pinigų srautus, sukčių aukos įtraukiamos į pinigų plovimo operacijas.