Indrė Genytė-Pikčienė: Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, vidaus prekybos ir transporto bei logistikos įmonių veiklos rezultatai. Svarbus veiksnys metinio augimo rodikliui – labai prastas pernai metų pirmojo ketvirčio BVP rezultatas, tad metinis pokytis skaitine išraiška atrodo palyginti stiprus.
Dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antroje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikos augimui nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka. Jos susiaurinta įmonių ir namų ūkių finansinio manevro laisvė daro įtaką lūkesčiams, vartojimo ir investiciniams planams, išorės paklausai, cikliškumui jautriems sektoriams ir pačių ekonomikos dalyvių elgsenai.
Iš visų plėtros veiksnių Lietuvos ūkis šių metų pradžioje ir toliau tvirčiau rėmėsi į augusių investicijų koloną, tačiau vidaus vartojimas jau pradeda atsigauti, o eksporto rezultatai dar vis išliko silpni. Investicijų augimą iš esmės lemia ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas – viešosios investicijos į kelius, viadukus ir kitus inžinerinius statinius bei energetikos infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių inžinerinių statinių statybos darbų apimtys ir toliau auga stebėtinais dviženkliais tempais.
Apskritai, viešųjų investicijų augimas tokiomis aplinkybėmis veikia kontracikliškai ir kompensuoja kuklesnius verslo ciklo svyravimams jautresnių veiklų vystymosi rezultatus. Viešosios investicijos ir toliau sėkmingai įdarbino šiaip jau cikliškumui jautrų statybų sektorių. Tą rodo itin spartus inžinerinių statinių statybos darbų apimčių metinis augimas.
Vis daugiau teigiamų impulsų demonstruoja pernai stipriai nukentėjusios pramonės šakos. Teigiamus pramonės produkcijos rezultatus jau rodo skausmingai pernai metus išgyvenusios energetikai imli chemijos pramonė. Atnaujina sandėlius ir naujam augimo ciklui ruošiasi baldų ir medienos pramonė. Po truputį gerėja gamintojų lūkesčiai, atsigauna poreikis darbo jėgai, ruošiamasi, formuojamos atsargos, eksporto rinkos paklausos atsigavimui.
Tuo tarpu, maitinimo ir apgyvendinimo veikla ir kitos vidaus vartojimą aptarnaujančios paslaugos susiduria su išbandymų tiesiąja ir pirmąjį ketvirtį fiksavo neigiamus rezultatus. Tą rodo ir paslaugų sektoriaus nuotaikų vertinimai – šių veiklų lūkesčių rodikliai dar neatsispyrė nuo dugno.
Atslūgusi infliacija ir jau stebimas spartesnis, nei buvo laukta, atlyginimų augimas šiemet stiprins Lietuvos namų ūkių vartojimo apetitą. Tai leis atsitiesti ir vidaus paklausa mintančioms veikloms. Pirmosiomis atsigaunančio vartojimo kregždėmis galima vadinti gerus kovo mėnesio mažmeninės prekybos apyvartų duomenis. Tiek dėl patogios atsispirti pernykštės palyginamosios bazės, tiek dėl minėtų perkamąją galią atgaivinusių algų augimo ir išsekusios infliacijos priežasčių vidaus prekybos apimtys pašoko 5,6 proc., panašiais tempais augo tiek maistu, tiek kitomis prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartos.
Antroje metų pusėje, tikėtina, palankių išorės impulsų bus kur kas daugiau. Karpomos palūkanų normos, gerėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai ir atsigaunanti paklausa įlies energijos spartesniam į išorę orientuotų sektorių atsigavimui.
