D. Kolmatsui. Šaltasis sezonas patikrins pinigines: 5 asmeninių finansų planavimo taisyklės, padėsiančios išvengti mėnesio pabaigos streso
Finansų ekspertė, „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui
Artėjantis šildymo sezonas, didesnės sąskaitos už komunalines paslaugas ir galimi su energijos kainomis susiję prekių brangimo scenarijai primena, kad asmeninių finansų planavimas svarbus ne tik norint sutaupyti didesniam pirkiniui. Tai ir būdas išvengti situacijos, kai iki algos dar savaitė, o sąskaitoje – beveik nulis.
Tad trumpi patarimai, kaip protingai susidėlioti asmeninį biudžetą, kad išlaidos neviršytų galimybių.
1. Šaltajam sezonui ruoškimės dar prieš gaudami pirmąją didelę sąskaitą
Šildymas, elektra, šiltesni drabužiai, dažnesnės kelionės automobiliu ar didesnis maisto prekių krepšelis – šaltuoju sezonu išlaidos gali augti keliose srityse vienu metu. Be to, energijos kainų svyravimai gali turėti įtakos ir kitų prekių bei paslaugų kainoms, nors jų pokyčių dydžio iš anksto tiksliai numatyti negalime.
Todėl verta nelaukti pirmosios didesnės sąskaitos ir jau dabar peržiūrėti biudžetą. Pasižiūrėkite į praėjusių metų šaltojo sezono išlaidas, palyginkite jas su šiltųjų mėnesių vidurkiu ir numatykite, kokio papildomo rezervo gali prireikti.
Jei žinote, kad žiemą komunalinėms paslaugoms išleisite daugiau, šį skirtumą galima pradėti kaupti iš anksto. Pavyzdžiui, jeigu tikitės, kad tris šaltojo sezono mėnesius sąskaitos bus maždaug 60 eurų per mėnesį didesnės, per tris mėnesius susidarys papildomi 180 eurų. Pradėjus ruoštis iš anksto, šią sumą galima sukaupti mažesnėmis dalimis.
Didžiausia klaida – didesnes sezonines išlaidas laikyti netikėtumu. Jei kasmet žiemą mokame daugiau už šildymą, tai turėtų atsispindėti ir mūsų biudžete. Kai iš anksto numatome šias išlaidas, nebereikia jų dengti santaupų sąskaita ar skolintis.
2. Išlaidų planavimas dar nereiškia, kad valdome savo finansus
2026 m. balandį „Artea“ užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, 60 proc. gyventojų sako, kad planuoja savo išlaidas, dar 34 proc. numato tik didžiąsias išlaidas. Vis dėlto net 73 proc. apklaustųjų neturi finansinio plano.
Šie skaičiai atskleidžia svarbų skirtumą: žinoti, kiek kainuos maisto produktai ar mėnesio sąskaitos, nėra tas pats, kas turėti aiškų planą, kaip panaudoti savo pajamas, pasiruošti netikėtumams ir siekti ilgalaikių tikslų.
Finansinis planas leidžia iš anksto nuspręsti, kiek galime išleisti šiandien, kiek atidėti ateičiai ir kokių tikslų galime realiai siekti. Pirmas žingsnis nebūtinai turi būti sudėtinga skaičiuoklė ar išsamus finansinis dokumentas. Pakanka vieną mėnesį sąžiningai susirašyti visas pajamas ir išlaidas, suskirstyti jas į kelias kategorijas ir pasižiūrėti, kur iškeliauja didžiausia pinigų dalis.
Svarbu įtraukti ne tik nuomą, paskolas ar maistą, bet ir rečiau pasitaikančias išlaidas, pavyzdžiui, draudimą, automobilio techninę priežiūrą, dovanas, atostogas. Jos gali būti nereguliarios, bet dažniausiai nėra netikėtos.
3. Taupymą įtraukite į mėnesio biudžetą
Viena dažniausių asmeninių finansų rekomendacijų – taupymui skirti apie 20 proc. pajamų. Tačiau tai nėra universali taisyklė, tinkanti kiekvienam. Žmogui, kurio pajamos nedidelės, o būsto ir būtinųjų išlaidų dalis didelė, toks tikslas gali būti sunkiai pasiekiamas.
Pradėti verta nuo sumos, kurią galima atidėti reguliariai ir nepakenkiant būtinųjų poreikių patenkinimui. Vienam tai gali būti 5 proc. pajamų, kitam – 10 ar 20 proc. Svarbiausia ne pradinis procentas, o įprotis taupyti nuosekliai ir, augant galimybėms, santaupų dalį didinti.
Praktiškas būdas – taupymą įtraukti į mėnesio biudžetą iš karto, kai gaunamos pajamos, o ne laukti, kiek pinigų liks mėnesio pabaigoje. Pavyzdžiui, gaunant 1 500 eurų į rankas, 5 proc. sudaro 75 eurus, o 10 proc. – 150 eurų per mėnesį. Per metus tai būtų atitinkamai 900 arba 1 800 eurų, neskaičiuojant galimų palūkanų.
Kitaip tariant, taupymas neturėtų būti tai, kas lieka po visų pirkinių. Geriau iš anksto nuspręsti, kokią sumą skirsime ateičiai, ir prie likusios dalies pritaikyti savo išlaidas. Net ir nedidelė reguliariai atidedama suma ilgainiui gali tapti reikšmingu finansiniu rezervu.
Jei šiuo metu taupyti sunku, nereikia pradėti nuo drastiškų apribojimų. Pirmiausia verta peržiūrėti pasikartojančius mokėjimus, nenaudojamas prenumeratas, spontaniškus pirkinius ir išlaidas, kurios nesuteikia tiek vertės, kiek kainuoja.
4. Kelios sąskaitos padeda ne tik taupyti, bet ir išvengti pagundos išleisti
Kai visos pajamos, kasdienės išlaidos ir santaupos laikomos vienoje sąskaitoje, gali būti sunku suprasti, kiek pinigų iš tiesų galime sau leisti išleisti. Sąskaitos likutis atrodo pakankamas, tačiau dalis šių pinigų jau turėtų būti skirta būsimoms sąskaitoms ar kitiems tikslams.
Vienas paprasčiausių sprendimų – atskirti pinigus pagal jų paskirtį. Tam nebūtina atsidaryti daugybės mokamų sąskaitų: galima naudotis banko taupymo priemonėmis ar tiesiog atskiromis sąskaitomis.
Pavyzdžiui, finansus galima suskirstyti į tris dalis: kasdienėms išlaidoms, numatomoms didesnėms išlaidoms ir finansiniam rezervui. Toks atskyrimas padeda ne tik aiškiau matyti savo finansinę padėtį, bet ir sumažina riziką netyčia išleisti pinigus, kurie jau turi konkrečią paskirtį.
Tiesa, finansinio rezervo nepainiokime su pinigais atostogoms ar naujam telefonui. Tai skirtingi tikslai, todėl jiems verta numatyti atskiras sumas.
5. Pirmiausia – finansinė pagalvė, o tada investavimas
Taupymas ir investavimas nėra konkurentai – jie atlieka skirtingas funkcijas.
Prieš pradedant investuoti pirmiausia verta pasirūpinti pinigų rezervu, kuris padėtų padengti netikėtas išlaidas. Dažnas orientyras – sukaupti santaupų, kurių pakaktų maždaug 3–6 mėnesių būtiniausioms išlaidoms padengti. Tiesa, tai nėra griežtas reikalavimas: reikalinga suma priklauso nuo pajamų stabilumo, šeimos įsipareigojimų, sveikatos, turimų paskolų ir kitų aplinkybių. Jei pajamos svyruoja arba išlaikomi kiti šeimos nariai, gali prireikti ir didesnio rezervo.
Šiuos pinigus svarbu laikyti lengvai pasiekiamoje ir santykinai saugioje vietoje, o ne investuoti į priemones, kurių vertė gali svyruoti arba iš kurių pinigų negalima greitai atsiimti be nuostolių.
Sukūrus bent pradinį finansinį rezervą galima nuosekliau domėtis investavimu. Prieš priimant sprendimą svarbu suprasti savo tikslą, investavimo laikotarpį, galimą riziką ir tai, kad investicijų vertė gali tiek augti, tiek kristi.
