Kur nukeliavo iš II pensijų pakopos atsiimti pinigai?

Lietuvos banko paskelbti antrojo ketvirčio duomenys pirmą kartą leidžia pamatyti, kur nusėdo milijardai, kuriuos gyventojai atsiėmė iš antrosios pensijų pakopos. Didelė dalis liko bankų sąskaitose, investicijoms atiteko vos kas septintas euras, o vartojimo paskolos tuo pat metu augo sparčiau nei pernai atitinkamu metu.

Per balandį–birželį namų ūkių turtas pensijų fonduose sumažėjo 3,3 mlrd. eurų – nuo 10,8 iki 7,5 mlrd. eurų, rodo Lietuvos banko statistika.

„Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis sako, kad pinigai žmonėms buvo pervesti greičiau, nei atsirado sprendimas, ką su jais daryti.

Kur iš tiesų keliavo atsiimti pinigai?

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, apie 525 tūkst. pasitraukusiųjų buvo išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų, vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų.

„Praėjus trims mėnesiams, beveik trečdalis šių pinigų taip ir liko gulėti ten, kur buvo pervesti, – einamosiose sąskaitose. Tai – ne sprendimas, o sprendimo atidėjimas. Pensijų fonde tie eurai bent jau dirbo, o einamojoje sąskaitoje juos tyliai graužia infliacija“, – sako R. Valentonis.

Ryškiausiai pasikeitė šios gyventojų finansinio turto kategorijos:

• Einamosios sąskaitos. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, einamųjų sąskaitų prieaugis buvo beveik 0,9 mlrd. eurų didesnis, o kartu su terminuotais indėliais – apie 1,1 mlrd. eurų.
• Terminuoti indėliai ir valstybės taupymo lakštai. Terminuotų ir kitų indėlių suma per ketvirtį padidėjo 0,6 mlrd. eurų, o gyventojų turimų taupymo lakštų vertė beveik padvigubėjo – nuo 209 iki 408 mln. eurų.
• Investicinės priemonės. „Artea“ skaičiavimais, investicinių fondų, akcijų, obligacijų, investicinio gyvybės draudimo ir taupymo lakštų vertė per ketvirtį padidėjo apie 0,43 mlrd. eurų daugiau nei pernai atitinkamu metu. Tai – vos kas septintas iš pensijų fondų gautas euras, o ši suma apima ne tik naujus pinigus, bet ir rinkų augimą.
• Grynieji pinigai. Vien balandį iš II pakopos atsiimtų lėšų buvo išgryninta apie 450 mln. eurų, tačiau bendras gyventojų turimų grynųjų pinigų kiekis ketvirčio pabaigoje buvo padidėjęs tik 52 mln. eurų. Panašu, kad didžioji dalis grynųjų buvo išleista.

Ar atsiimtos lėšos padėjo sumažinti skolas? 

Lietuvos banko vertinimu, vien balandį būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti nukeliavo apie 160 mln. eurų, tačiau bendra gyventojų skola nesumažėjo:

• Būsto paskolų portfelis per ketvirtį paaugo 450 mln. eurų (panašiai kaip pernai atitinkamu metu).
• Vartojimo paskolų portfelis padidėjo 191 mln. eurų (pernai atitinkamu metu – 120 mln. eurų).
• Trumpalaikių vartojimo paskolų suma išaugo 108 mln. eurų, arba 20 proc. (pernai atitinkamu metu – vos 11 mln. eurų).

„Logiška būtų tikėtis, kad, gavęs kelis tūkstančius, žmogus pirmiausia atsikratys brangiausios skolos. Dalis žmonių taip ir pasielgė, bet bendras vaizdas kitoks – naujų vartojimo kreditų atsirado daugiau, nei buvo grąžinta. Būsto paskolos išankstinis grąžinimas ne visada apsimoka, bet vartojimo kredito, kurio palūkanos gerokai viršija bet kurio indėlio palūkanas, padengimas dažniausiai yra pats patikimiausias „uždarbis“, kokį galima gauti“, – sako ekspertas.

Kas laukia toliau?

Liepos viduryje gyventojams, kurie prašymus pasitraukti iš II pensijų pakopos pateikė antrąjį ketvirtį, buvo išmokėta dar 672 mln. eurų. Kur nukeliavo šie pinigai, parodys kitas Lietuvos banko duomenų paskelbimas.

Pasitraukti iš II pensijų pakopos gyventojai gali iki 2027 m. pabaigos.

„Pinigus atsiimti užteko kelių savaičių, o apsispręsti, ką su jais daryti, daugeliui neužteko ir trijų mėnesių. Kas pasitraukė – tam klausimas, kur dirbs pensijai skirti pinigai, niekur nedingo. Jis tiesiog dabar priklauso jam pačiam“, – reziumuoja R. Valentonis.

Svarbu žinoti: pateikiama informacija yra reklaminio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų.