Kam Lietuvos gyventojai taupo ir investuoja pinigus?

Lietuvoje investuoja vis daugiau žmonių, tačiau per pastarąjį dešimtmetį keitėsi ir jų investavimo tikslai. 2026 m. dažniausiai nurodomas tikslas – papildomos pajamos šalia pagrindinio uždarbio. Jį įvardijo 58 proc. gyventojų, o kaupimą pensijai – 49 proc., rodo „Artea“ banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Keičiasi ir pats investuojančių gyventojų skaičius. Pagal apklausos duomenis, šiemet investuoja 35 proc. Lietuvos gyventojų, 2025 m. tokių buvo 27 proc., o 2016 m. – vos 13 proc.

Pagrindiniai 2026 m. tyrimo rezultatai. Tikslas, kuriam tikimasi sukaupti pinigų investuojant:

Papildomos pajamos šalia pagrindinio uždarbio – 58 proc. gyventojų jas nurodė kaip investavimo tikslą. 2016 m. tokių buvo 32 proc.

Pensija – kaupimą pensijai kaip investavimo tikslą nurodė 49 proc. apklaustųjų, 2016 m. – 50 proc.

Būstas – jį kaip investavimo tikslą nurodė 23 proc. gyventojų, 2016 m. – 14 proc.

Vaikų studijos – kaip investavimo tikslą nurodė 13 proc. gyventojų, 2016 m. tiek pat – 13 proc.

Automobilis – jį kaip investavimo tikslą nurodė 12 proc. apklaustųjų, 2016 m. – 7 proc.

Skolų padengimas – šį investavimo tikslą nurodė 8 proc. gyventojų, 2016 m. – 3 proc.

Kodėl lietuviai investuoja?

Prieš dešimtmetį dažniausias investavimo tikslas buvo pensija, o 2026 m. jį aplenkė papildomos pajamos šalia pagrindinio uždarbio.

„Papildomos pajamos – plačiausiai suprantamas tikslas, bet kartu ir vienas asmeniškiausių. Vieniems tai galimybė ateityje sumažinti darbo krūvį, kitiems – pajamų šaltinis, kuris nepriklauso nuo vieno darbdavio. Toks atsakymų pasiskirstymas rodo, kad investavimas vis dažniau suvokiamas ne tik kaip kaupimas konkrečiam pirkiniui, o kaip ilgalaikis įprotis“, – sako „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Būstas kaip investavimo tikslas minimas dažniau

Vienas ryškesnių pokyčių per dešimtmetį – būstas kaip investavimo tikslas. 2026 m. jį nurodė 23 proc. gyventojų, 2025 m. – 18 proc., o 2016 m. – 14 proc. Šių metų rodiklis yra aukščiausias nuo 2020 m. Būstą dažniausiai mini jauniausi tyrimo dalyviai.

Automobilio atveju pastaraisiais metais matoma priešinga kryptis. 2024 m. jį kaip investavimo tikslą nurodė 17 proc. apklaustųjų, 2025 m. – 14 proc., o 2026 m. – 12 proc. Vis dėlto prieš dešimtmetį šį tikslą minėjo mažiau – 7 proc. apklaustųjų. Automobilį dažniau nurodo vyrai.

„Būsto ir automobilio tikslai reaguoja į skirtingus dalykus. Būsto įsigijimas reikalauja didelio pradinio įnašo, todėl jam kaupiama ilgai ir kryptingai – kylant nekilnojamojo turto kainoms šis tikslas natūraliai grįžta į akiratį. Tuo tarpu automobilis yra mažesnė ir lengviau finansuojama išlaidų sritis, todėl jam kaupti investuojant imamasi rečiau“, – komentuoja dr. D. Kolmatsui.

Kiek gyventojų investuoja vaikų studijoms?

Kaupimas vaikų studijoms per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo. 2018 m. šį tikslą nurodė 25 proc. gyventojų, o 2026 m. – 13 proc. Tai yra tiek pat, kiek 2016 m. Dažniausiai vaikų studijas kaip tikslą mini 36–45 metų respondentai.

„Būtų klaidinga daryti išvadą, kad tėvai mažiau galvoja apie vaikų ateitį. Greičiau keičiasi kontekstas: mažėja mokyklą baigiančiųjų, keičiasi studijų finansavimo sąlygos, o ir patys tėvai vis dažniau kaupia ne konkrečiam vaiko poreikiui, o bendram rezervui, kurį prireikus galima panaudoti ir studijoms“, – sako ekspertė.

Ar gyventojai investuoja skoloms padengti?

Skolų padengimą kaip investavimo tikslą nurodo palyginti nedidelė, tačiau per dešimtmetį išaugusi gyventojų dalis. 2016 m. šį tikslą minėjo 3 proc. apklaustųjų, o 2026 m. – 8 proc. Apklausos duomenimis, skolų padengimą dažniau nurodo dar neinvestuojantys gyventojai (9 proc.) nei jau investuojantys (6 proc.).

„Tokį tikslą reikėtų vertinti individualiai: jei pagrįstai tikimasi grąžos, viršijančios mokamas paskolos palūkanas, lėšas laikyti investicijose gali būti racionalu. Bet dažniausiai būna atvirkščiai – ypač kalbant apie vartojimo kreditus ar kredito korteles, kurių palūkanos paprastai gerokai didesnės už realistišką ilgalaikę investicijų grąžą“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.

„Svarbu ir tai, kad įsipareigojimas grąžinti paskolą yra fiksuotas, o investicijų rezultatas daugeliu atvejų – ne. Jei terminas artimas, investuojant kyla rizika, kad reikiamu momentu turėsime mažiau, nei planavome. Brangias skolas paprastai verta uždengti pirmiau, nei pradedama investuoti“, – priduria ji.

Kaip investavimo tikslas susijęs su laikotarpiu ir rizika?

Pasak dr. D. Kolmatsui, skirtingi tikslai reikalauja skirtingų sprendimų, todėl prieš pradedant investuoti verta atsakyti į tris klausimus: kam kaupiama, kada pinigų prireiks ir kokius rezultatų svyravimus žmogus pasirengęs toleruoti.

„Pirmiausia turėtų būti sukauptas bent 3–6 mėnesių lengvai pasiekiamas būtinųjų išlaidų rezervas – jo investuoti nereikėtų. Tik tada verta kalbėti apie ilgesnio laikotarpio tikslus, tokius kaip pensija ar būstas. O periodiškai skiriamos mažesnės sumos padeda sumažinti riziką visas lėšas investuoti vienu nepalankiu metu“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.

Daugiau informacijos apie investavimą.

Apie tyrimą

Gyventojų investavimo ir taupymo įpročių apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ – balandžio 18–28 dienomis apklausti 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimas kasmet kartojamas nuo 2016 m., todėl leidžia palyginti dešimtmečio pokyčius. Galimi keli atsakymo variantai, todėl atsakymų suma viršija 100 proc.

Svarbu žinoti: pateikiama informacija yra informacinio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas.

Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Klientas yra pats atsakingas už savo investavimo sprendimą ir prisiima su investavimu susijusią riziką. Prieš priimdami sprendimą investuoti, išanalizuokite pasirinkto produkto sutartį, taisykles, taikomus mokesčius, įvertinkite produkto investavimo strategiją, susijusias rizikas bei susipažinkite su kitais produkto dokumentais.