Kodėl vienam pakanka 2 proc., o kitam ir 20 proc. per mažai

Regimantas Valentonis, „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas

Beveik devyni iš dešimties investuojančių lietuvių sako uždirbę. Skaičius gražus, bet už to paties žodžio „uždirbau“ slepiasi ir 2, ir 20 procentų. O dalis tų rezultatų iš tiesų reiškia, kad pinigai per tą laiką nuvertėjo.

Didžiausia mūsų problema šiandien yra ne grąža. Problema ta, kad neturime su kuo jos palyginti. Savo rezultatą vertiname pagal tai, ką išgirdome iš pažįstamo arba pamatėme antraštėje, o ne pagal du dalykus, kurie iš tikrųjų viską lemia: infliaciją Lietuvoje ir tai, po kiek metų tų pinigų prireiks. Pirmasis kriterijus aiškus, antrajam reikia detalesnio paaiškinimo.

„Artea“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad investuoja jau 35 proc. šalies gyventojų – prieš metus jų buvo 27 proc., o prieš dešimtmetį vos 13 proc. Paklausti, kokią vidutinę grąžą pavyko pasiekti ilguoju, 5–10 metų, laikotarpiu, 19 proc. investuojančiųjų nurodė daugiau nei 10 proc., 43 proc. – nuo 5 iki 10 proc., 27 proc. – iki 5 proc. Dar 9 proc. teigė kol kas neuždirbę, 2 proc. – kad jų grąža neigiama.

Iš pirmo žvilgsnio – puiki statistika. Tačiau siūlau į ją pažiūrėti atidžiau.

Sunku buvo neuždirbti

Paskutiniai keleri metai, išskyrus trumpus svyravimų epizodus, buvo bulių rinka. Taigi, pastarasis periodas pasižymėjo didesne nei ilgalaikė grąža. Net nereikėjo rinktis atskirų akcijų, pakako plataus rinkos fondo.

Tai patvirtina ir Lietuvos antros pakopos pensijų fondų rezultatai. Nuo 2019 metų iki šių metų pirmojo pusmečio akcijų pensijų fondų svertinė grąža po visų mokesčių siekė virš 130 proc., arba vidutiniškai beveik 12 proc. per metus. Visų antros pakopos fondų grąža per tą patį laikotarpį – 107 proc., arba 10,2 proc. per metus.

Vadinasi, 19 proc. apklaustųjų nurodyta dviženklė grąža yra buliaus rinkos rezultatas. Tačiau čia pat prasideda įdomiausia dalis.

Infliacija suvalgė daugiau nei pusę rezultato

Tuo pačiu laikotarpiu vartotojų kainos Lietuvoje išaugo 55,6 proc. – vidutiniškai 6,1 proc. per metus. Vien 2022-aisiais metinė infliacija siekė 21,7 proc.

Būtent todėl klausimas, ar 5 procentai yra gerai, neturi vieno atsakymo. Reikia žiūrėti, kas į jį atsako ir kas tam žmogui tinka.

Tas 27 proc. investuojančiųjų pluoštas, kurio grąža siekė iki 5 proc., iš tiesų dalijasi į dvi visiškai skirtingas grupes. Vieniems tai tiksliai pataikytas rezultatas. Kitiems – tyliai prarasta perkamoji galia.

Dalis tų, kuriems pakanka 2 procentų, yra visiškai teisūs

Jeigu žmogui iki pensijos liko nedaug, iki 5 procentų grąža jam ir taikytina. Jam nebereikia akcijų rinkų svyravimų ir nebereikia už juos mokėti nervais. Natūralu siekti išlaikyti perkamąją galią, kad bent jau infliacija nesuvalgytų sukaupto turto.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą: maždaug nuo 50 metų juose mažinama akcijų dalis ir didinama obligacijų. Tai ne atsargumas dėl atsargumo, o finansų rinkų logika. Kiekvienas konsultantas pasaulyje pasakys tą patį – artėjant pensijai svyravimų portfelyje turi būti kuo mažiau. Nes pinigus reikės leisti. Tada svarbiau turėti stabilų sukauptą turtą nei svyruojantį.

Kita vertus, ta pati logika veikia ir priešinga kryptimi. Jaunesniame amžiuje 2 proc. grąža nėra saugumas. Tai kaina, kurią žmogus moka už tai, kad nedrįso.

Kai esi jaunas, turi taupyti ir investuoti, nes išėjęs į pensiją nebeturėsi tokio pajamų lygio. Be to, ties 40–55 metais dažnai prasideda vaikų mokslai, kurie dažnu atveju yra arba bus mokami. Riziką prisiimti reikia būtent todėl, kad laikotarpis ilgas – tų pinigų prireiks po 20–30 metų ir iki tol reikia išlaikyti jų perkamąją galią. 5–10 procentų yra sveika grąža, ir maždaug iki 50 metų jos turėtų siekti kiekvienas.

Matas čia paprastas: teisingas lūkestis yra Lietuvos infliacija plius priedas pagal prisiimtą riziką. Ne pažįstamo rezultatas, ne geriausi praėjusių metų fondo skaičiai ir ne pasaulinė infliacija. Gyvename Lietuvoje, todėl svarbiausia ta, kurią jaučiame parduotuvėje.

Indėlis ir butas – du lietuviški kraštutinumai

Apklausa atskleidžia dar vieną dalyką: 38 proc. investuojančiųjų tarp savo investavimo priemonių nurodo indėlį. Tai antra pagal populiarumą priemonė iš karto po pensijų fondų (39 proc.).

Lietuvoje dažniausiai skambančios investicijos ir yra indėlis bei nekilnojamasis turtas. Kas visai nenori rizikuoti, deda į indėlį – ypač vyresni žmonės, nukentėję per ankstesnes finansines krizes. Butas irgi populiarus visiems.

Bet būtent čia slypi didžiausias nesusipratimas. Butas teorijoje yra akcinės rizikos tipo investicija – svyruojanti. Lietuviai to nejaučia, nes butai čia brango praktiškai 10–15 metų iš eilės, išskyrus 2007–2008 metų lūžį. Pasaulyje būstas yra rizikingas daiktas ir dažnai į jį investuojama per specialius fondus. O mes linkę į du kraštutinumus – arba indėlis, arba butas. Jei indėlis bent jau turi garantiją iki 100 tūkst. eurų, buto kaina gali ir svyruoti į abi puses.

Indėlio atveju matematika taip pat nėra tokia, kokia atrodo. Centrinio banko palūkanų norma paprastai laikoma žemesnė už infliaciją, o komercinio banko indėlio palūkanos yra dar žingsniu žemiau. Tai reiškia, kad ilgą laiką indėliu infliacijos neatperki. Trumpam taupymui ir rezervui tai puiki priemonė, artėjančiai pensijai – taip pat. Bet tam, kuriam perkamąją galią reikia išsaugoti dvidešimt ar trisdešimt metų, reikia akcijų grąžos.

O kai 20 procentų per mažai

Kitas apklausos poliaus kraštutinumas – tie, kuriems ir dviženklė grąža atrodo nepakankama. Manau, kad būtent šiai grupei šiandien gresia didžiausias nusivylimas.

15–20 procentų yra santykinai trumpo laikotarpio įmanoma grąža. Ilguoju laikotarpiu teisingiau tikėtis 8–10 procentų. O jei kas nori uždirbti 15–20 procentų kasmet, jis turi kasmet įvertinti ir tai, kiek gali toleruoti prarasti. Akcijų rinkose būna ir minus 20, ir minus 30 procentų, ir minus 50.  Pastarasis scenarijus buvo prieš beveik 20 metų, bet minus 20 buvo ir 2020 metais ir 2022 metais ir 2025 metais tik greitai atsistatė,  o ilgesnio periodo grąža artėjo link 10 procentų. 

Siekis uždirbti daugiau nei vidurkis yra pateisinamas. Bet tada reikia suprasti, kad tas pats žmogus turi ištverti ir minus 30. Tai ta pati moneta, tik kita jos pusė.

Dar vieno dažno lūkesčio apskritai neverta turėti – kad kasmet pavyks aplenkti rinką. Ilgą laiką daugiau nei pasauliniai indeksai uždirbančių yra vienetai, pavyzdžiui, visiems žinomas Warrenas Buffettas. Ir jei paskutiniai metai, penkmetis ar net dešimtmetis buvo labai geri, tai nesitęs amžinai. Grąža, kurią duoda pati rinka, daugumai žmonių yra visiškai pakankamas tikslas.

Keturi patarimai, kaip sąžiningai suskaičiuoti savo grąžą

Dauguma žmonių savo rezultatą vertina iš atminties, o atmintis geriau įsimena pelningus sprendimus nei nuostolingus. Todėl tuos 89 proc. teigiančių uždirbus verta skaityti atsargiai.

Keturi dalykai, kuriuos galima pasitikrinti per vieną vakarą:

• Skaičiuokite metinę, ne bendrą grąžą. 40 proc. per septynerius metus skamba gerai, bet tai apie 5 proc. per metus.
• Atimkite infliaciją. Pastarojo laikotarpio 6,1 proc. vidutinė metinė infliacija iš 8 proc. realios grąžos, išsaugančios perkamąją galią, palieka mažiau nei 2.
• Įtraukite visus metus, ir blogus. Rezultatas, skaičiuojamas nuo geriausio taško, nėra rezultatas.
• Įtraukite ir neinvestuotus pinigus. Sąskaitoje gulinti portfelio dalis grąžos nekuria, bet bendrą rezultatą mažina.

Kai šie keturi skaičiavimai padaryti, paaiškėja paprastas dalykas: atsakymo į klausimą „ar mano grąža gera“ nėra tol, kol nežinai, kada tų pinigų prireiks. Vienam žmogui 2 procentai bus pergalė, kitam ir 20 – per mažai. Skiriasi ne rinkas, skiriasi jų laikrodis.

Apklausą „Artea“ užsakymu 2026 m. balandžio 18–28 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“; reprezentatyviai apklausti 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Apie grąžą klausti 360 investuojančių respondentų.

Svarbu žinoti: čia pateikiama informacija yra pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas ar rekomendacija įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius) UAB  „Artea Asset Management“ valdomuose fonduose.Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas.

Prieš priimdami sprendimą investuoti, turėtumėte patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti pasirinkto fondo investavimo strategiją, taikomus mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas bei atidžiai perskaityti fondo Taisykles, Prospektą ir Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.

Atkreipiame dėmesį, kad investavimas yra susijęs su tam tikra rizika, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, turite įvertinti, kad tam tikromis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo UAB „Artea Asset Management“ valios ir veiksmų, gali nukristi jūsų investicijų vertė. Praeities rezultatai neužtikrina, kad tokie pat rezultatai bus ateityje. Lyginamasis indeksas apibrėžiamas kaip fondo valdytojų pasirinktas orientacinis investicijų portfelis, atitinkantis fondo investavimo strategiją, su kurio vertės pokyčio reikšme lyginama fondo investicijų portfelio investicijų grąža.

„Artea Asset Management“ nėra atsakinga už jūsų sprendimus, priimtus remiantis čia pateikiama informacija.