Beveik kas antra kritinių ligų išmoka – jaunesniems nei 46 metų: pusė apie tokį scenarijų net nesusimąsto

Lietuvos gyventojai riziką susirgti sunkia liga vertina gana realistiškai, tačiau pusė šalies gyventojų nėra finansiškai pasirengę sunkios ligos scenarijui. Be to, ankstėja vidutinis amžius, kuomet nustatoma sunki liga – beveik kas antra kritinių ligų išmoka pastaraisiais metais išmokėta jaunesniems nei 46 metų klientams.

„Artea“ užsakymu šių metų balandį atliktos reprezentatyvios 1 016 Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik kas antras (41 proc.) mano, kad per darbingą amžių susirgti vėžiu yra tikėtina arba labai tikėtina. Panašiai vertinama insulto ir miokardo infarkto rizika. Kritines ligas gyventojai įvardija ir kaip vieną iš dviejų rizikų, kurioms labiausiai reikėtų būti finansiškai pasiruošus (31 proc.) – tiek pat, kiek ir neįgalumui ar darbingumo netekimui.

Tačiau nuo suvokimo iki veiksmo – didelis atotrūkis. 27 proc. apklaustųjų teigia apie finansinį pasirengimą sunkiai ligai net nesusimąstę, o dar 23 proc. pripažįsta, kad nesidraudžia ir neturi pakankamų finansinių rezervų.

Kritinių ligų draudimą turinčiais save nurodo 34 proc. apklaustųjų, bet tik 10 proc. iš jų yra tikri, kad jų draudimo suma būtų pakankama. 17 proc. tuo abejoja, o 7 proc. apskritai nežino, kokia suma yra apsidraudę. Dar 16 proc. nesidraudžia, tačiau mano turintys pakankamai santaupų.

„Skaičiai rodo ne abejingumą, o atidėliojimą – žmonės riziką mato, bet konkretaus atsakymo, iš ko gyventų metus ar dvejus, jei nebegalėtų dirbti, dažniausiai neturi. Kartu matome ir tai, kad gana didelė dalis apsidraudusiųjų nežino, kokia suma yra apsidraudę. O būtent suma ir nulemia, ar tai bus reali finansinė pagalvė, duodanti šeimai metus laiko, ar tik kelių savaičių atokvėpis“, – sako „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Išmokų duomenys: didelė dalis susirgusiųjų – darbingo amžiaus

„Artea“ kritinių ligų išmokų statistika kaupiama daugiau nei dešimtmetį, ir per tą laiką išmokų gavėjų amžius akivaizdžiai pasikeitė: šiandien reikšminga dalis susirgusiųjų – darbingo, dažnai jauno amžiaus žmonės.

2024 m. beveik kas antra – 46,9 proc. – patvirtinta kritinių ligų išmoka buvo išmokėta jaunesniam nei 46 metų klientui, 2025 m. ši dalis buvo dar didesnė ir sudarė 47,1 proc., o šiemet iki liepos – 38,3 proc. Vidutiniškai per pastaruosius trejus metus jaunesniems nei 46 metų klientams atiteko apie 44 proc. visų patvirtintų kritinių ligų išmokų, o 2015–2019 m. ši dalis sudarė maždaug 33 proc.

Dar labiau pasikeitė pačių jauniausių klientų dalis. Jaunesniems nei 36 metų žmonėms 2015–2019 m. atitekdavo apie 9 proc. visų patvirtintų kritinių ligų išmokų, o per pastaruosius trejus metus – jau apie 21 proc. Daugiausia jų buvo 2024 m., kai kas ketvirta išmoka – 28,6 proc. – išmokėta klientui, dar nesulaukusiam 36 metų. 2025 m. jiems atiteko 17,7 proc., o šiemet iki liepos – 17 proc. visų patvirtintų kritinių ligų išmokų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei dešimtmečio pradžioje.

„Kryptis nedviprasmiška – kritinė liga nebėra tik vyresnio amžiaus žmogaus rizika. O trisdešimt ar keturiasdešimt metų dažniausiai yra tas gyvenimo etapas, kai dar mokama paskola, auga maži vaikai, o šeimos biudžetas laikosi ant vieno ar dviejų atlyginimų. Būtent tada pajamų netekti skaudžiausia“, – komentuoja dr. D. Kolmatsui.

Ką rodo vieša statistika

Bendrą kontekstą patvirtina ir nacionaliniai duomenys. Nacionalinio vėžio centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje užregistruota 19,4 tūkst. naujų piktybinių navikų atvejų, o nuo vėžio mirė daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Vėžiu sergančių ar sirgusių žmonių skaičius per du dešimtmečius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo maždaug 60 tūkst. 2001 m. iki 141 tūkst. 2023 m. Onkologinės ligos yra antra pagal dažnumą mirties priežastis šalyje, o didžiausias mirtingumas nuo vėžio fiksuojamas būtent darbingo, 45–64 metų amžiaus, grupėje.

Kraujotakos sistemos ligos – insultas, miokardo infarktas, išeminė širdies liga – sudaro daugiau nei pusę visų mirčių Lietuvoje. Insultą kasmet patiria apie 11 tūkst. šalies gyventojų, t. y. maždaug 35 žmonės kasdien.

Medikai pastebi ir amžiaus pokytį. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė sako, kad jaunų darbingo amžiaus žmonių, kurie kreipiasi dėl įvairių sveikatos problemų, pastaruoju metu yra tikrai nemažai – nuo lengvų ūmių ligų iki rimtų ilgalaikių negalavimų: galvos skausmų, nuovargio, nugaros skausmų, virškinimo problemų.

„Priežastys būna įvairios. Dažniausiai darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, nereguliari ir nesubalansuota mityba, stresas, perdegimas, žalingi įpročiai“, – vardija gydytoja.

Jos teigimu, ankstyva diagnostika ir pirminė profilaktika visais atvejais yra pigesnė nei pažengusių ligos stadijų gydymas – tiek pačiam žmogui, tiek sveikatos sistemai. Onkologinių ligų prevencinių programų tikslas – aptikti ligą pirmosiose stadijose ir taikyti minimaliai invazinį gydymą, o ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių išaiškinimas bei koregavimas ženkliai mažina infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo tikimybę.

Ką tikrintis 30-mečiui ir 40-mečiui?

K. Lebedevaitės teigimu, 30 metų amžiaus žmogui kasmet vertėtų atlikti laboratorinius tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, cholesterolį, šlapimą, gliukozę, feritiną, vitaminą D, mikroelementus, kepenų ir inkstų funkciją, skydliaukės funkciją), regėjimo patikrinimą, odos apžiūrą, limfmazgių apčiuopą, elektrokardiogramą, plaučių rentgeną, pilvo organų echoskopiją; moterims – krūtų apčiuopą ir ultragarsinį tyrimą, onkocitologinį tepinėlį dėl gimdos kaklelio vėžio bei ginekologo konsultaciją.

Nuo 40 metų papildomai rekomenduojama dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje ir atlikti išsamius cholesterolio tyrimus. Vyrams, kurių šeimoje būta prostatos vėžio atvejų, nuo 45 metų vertėtų atlikti PSA tyrimą.

Tiems, kurie vizitą atidėlioja dėl laiko, gydytoja turi trumpą argumentą: „Jeigu taupote savo laiką, ateikite pas šeimos gydytoją, kai dar jaučiatės gerai. Atsiradus ligai, reikės žymiai daugiau vizitų į gydymo įstaigas ir tai kainuos daug daugiau laiko ir kantrybės.“

Kodėl skiriama vienkartinė išmoka

Kritinių ligų draudimas veikia kitaip nei sveikatos draudimas: jis nekompensuoja konkrečių gydymo sąskaitų, o diagnozavus sutartyje nurodytą ligą išmokama visa pasirinkta draudimo suma vienu kartu. Kaip šie pinigai bus panaudoti, sprendžia pats žmogus – vaistams, gydymui, reabilitacijai, o neretai ir tam, kad būtų iš ko gyventi, kol negalima dirbti.

„Diagnozė paprastai atkeliauja kartu su dviem dalykais – sumažėjusiomis pajamomis ir išaugusiomis išlaidomis. Vienkartinė išmoka duoda tai, ko tuo metu labiausiai reikia: laiko. Laiko rūpintis savimi, o ne skaičiuoti, kaip padengti šio mėnesio būtinąsias išlaidas“, – sako dr. D. Kolmatsui.

„Artea“ kritinių ligų apsaugos sąrašą sudaro 31 būklė. Be dažniausiai minimų vėžio, miokardo infarkto ir insulto, į jį įtrauktos ir tokios ligos kaip bakterinis meningitas, encefalitas, neuroboreliozė, išsėtinė sklerozė, Parkinsono ir Alzheimerio liga, motorinio neurono liga, 1 tipo cukrinis diabetas, inkstų, kepenų ar kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, vidaus organų transplantacija, aklumas, kurtumas ar visiškas ir nuolatinis neįgalumas. Draudimo suma pasirenkama sudarant sutartį – nuo 1 000 iki 100 000 eurų, nuo jos priklauso ir mėnesio įmoka.

Pateikiama informacija yra rinkodaros pranešimas.Prieš priimant sprendimą sudaryti Gyvybės rizikos draudimo sutartį, rekomenduojame atidžiai susipažinti su sutarčiai taikomomis Gyvybės rizikos draudimo taisyklėmis Nr. NG23-01, papildomo draudimo sąlyga Nr. 500: Kritinės ligos, Kainynu Nr. NG23-01-PR  (atkreipkite dėmesį į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, taikomus apribojimus) ir su kita draudiko paruošta informacija apie draudimo sutarties sąlygas. Ją galite rasti artea.lt. Draudikas – UAB „Artea Life Insurance“.