Rugpjūčio nuomos pikas: pigus studentiškas butas tampa retenybe
Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas ir įsibėgėjus papildomiems jo etapams, didmiesčių nuomos rinka pasiekia karščiausią metų tarpsnį. Jis seka po ketvirčio, per kurį bent jau sostinėje nuomos kainos augo dviženkliu tempu. „Artea“ banko specialistai būsimiesiems studentams ir jų tėvams pataria neskubėti: prieš pasirašant sutartį verta atsakingai įsivertinti finansines galimybes.
„Būsto nuoma daugeliui pirmakursių tampa pirmuoju savarankiško gyvenimo egzaminu. Todėl renkantis būstą svarbios ne tik gražios nuotraukos ar patrauklus skelbimo aprašymas, bet ir tiksliai susiskaičiuotas mėnesio biudžetas. Į jį reikia įtraukti ne tik nuomos mokestį, bet ir komunalines paslaugas, internetą, transportą, maistą. Jei viską sudėjus nelieka bent 10–20 proc. pajamų, kurias galėtumėte atidėti, pasirinktas variantas veikiausiai yra per brangus – kyla rizika vėluoti su įmokomis ar pritrūkti lėšų netikėtoms išlaidoms“, – sako „Artea“ banko finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui.
Dvi viena kitai prieštaraujančios tendencijos
„Ober-Haus“ apžvalgos duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį nuomos kainos augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o ryškiausias augimas fiksuotas sostinėje. Vidutinė nuomai siūlomų butų kaina Vilniuje siekė 16,4 Eur/m², Kaune – 12,8 Eur/m², Klaipėdoje – 11,7 Eur/m². Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, Vilniuje vidutinė butų nuomos kaina pakilo 11,0 proc., o Kaune ir Klaipėdoje kilo panašiu tempu – atitinkamai 5,7 proc. ir 5,8 proc.
Marius Čiulada, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas, pažymi, kad studentams tinkamo būsto segmente jau seniai veikia dvi viena kitai prieštaraujančios jėgos, tačiau bendras jų rezultatas – kylančios kainos.
„Per pastarąjį dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo bemaž perpus, tad atrodytų, kad tiek susitraukus paklausai, studentiškas būstas turėjo atpigti. Bet įvyko priešingai. Pigaus segmento pasiūla traukėsi dar greičiau: vadinamieji „močiutiniai“ butai paklausą prarado ir iš rinkos pasitraukė, bendrabučiai nuolat atnaujinami, o kartu su pragyvenimo ir pajamų lygiu kilo ir paties nuomojamo būsto standartas. To, kas studentui tiko prieš dešimtmetį, šiandien jam nebeužtenka“, – sako M. Čiulada.
Pasak jo, rinką keičia ir instituciniai investuotojai – profesionalūs rinkos dalyviai, nuomai siūlantys ištisus co-living tipo daugiabučius ir taip keliantys bendrą rinkos standartą.
„Visa tai lemia, kad būsto, kurio ieško bendrabutyje gyventi nenorintys studentai, nuomos kaina kyla net ir tada, kai bendra rinkos dinamika atrodo rami“, – teigia M. Čiulada.
Vieno kambario butas – nuo 230 iki 740 eurų
„Ober-Haus duomenimis, šiuo metu vieno kambario buto nuoma gyvenamajame Vilniaus rajone vidutiniškai kainuoja 330–550 eurų per mėnesį, Kaune – 300–450, Klaipėdoje – 300–430, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 230–320 eurų.
Norintiems gyventi arčiau miesto centro kaina pastebimai kyla: Vilniaus centre, Senamiestyje ar Užupyje už vieno kambario butą prašoma 420–740 eurų, prestižiniuose rajonuose – 370–620 eurų. Kauno centre ir Žaliakalnyje toks būstas kainuoja 360–600, Klaipėdos centre – 350–580 eurų.
Tiems, kurie vis dėlto renkasi gyventi dviese, dviejų kambarių butas Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose kainuoja 430–730 eurų per mėnesį – vienam gyventojui tai dažnai atsieina pigiau nei atskiras vieno kambario būstas.
Kainų pikas – nuo liepos vidurio iki rugsėjo
Pasak NT specialistų, ryškiausias nuomos kainų augimo laikotarpis prasideda liepos viduryje ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio. Būtent tada paskelbiami stojimo rezultatai, o būsimieji pirmakursiai pradeda intensyvias būsto paieškas.
Įtampos rinkoje prideda ir tai, kad nuomos sutartys dažniausiai sudaromos metams – tuo pačiu metu naujo būsto ieško ir ankstesniais metais į miestą atsikraustę gyventojai.
Daugiausia kainuoja pirmasis mėnuo
„Artea“ banko finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad didžiausią smūgį studento biudžetui paprastai suduoda ne pati nuoma, o įsikūrimas.
„Skaičiuodami išlaidas studentai dažnai mato tik skelbime nurodytą sumą, tačiau pirmąjį mėnesį realiai tenka sumokėti dvigubai ar net trigubai daugiau – prie nuomos prisideda užstatas, neretai ir tarpininkavimo mokestis, kraustymosi bei būtiniausių daiktų išlaidos. Tai svarbu numatyti iš anksto, kad rugsėjį netektų skolintis“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Anot jos, prieš pasirašant sutartį verta išsiaiškinti ir tai, kas į kainą įskaičiuota. Šildymo sezono metu senos statybos name komunaliniai mokesčiai gali padidinti mėnesio išlaidas dešimtimis, o kartais ir visu šimtu eurų – vasarą besikraustantys nuomininkai į tai dažniausiai neatsižvelgia.
„Įprotis kas mėnesį atidėti nedidelę sumą veikia geriausiai tada, kai jis automatinis: pinigai pervedami iškart gavus stipendiją ar atlyginimą, o ne mėnesio pabaigoje iš to, kas atlieka. Net 20 ar 30 eurų per mėnesį per studijų metus virsta apčiuopiama atsarga, leidžiančia ramiau sutikti sugedusį kompiuterį ar netikėtai išaugusią sąskaitą“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Ekspertė primena, kad metams pasirašoma nuomos sutartis yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl sprendimo nevertėtų atidėlioti iki paskutinės minutės. Vasaros pabaigoje rinka ištuštėja greitai – kuo ilgiau delsiama, tuo siauresnis pasirinkimas ir tuo dažniau tenka rinktis tarp brangesnio arba prastesnės kokybės varianto.
