Kas Lietuvos gyventojams trukdo pradėti investuoti?

Regimantas Valentonis, „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas

Banko „Artea“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa fiksuoja rekordą: investuoja 35 proc. šalies gyventojų, prieš metus buvo 27 proc. Vis dėlto didžioji dalis – 65 proc. – gyventojų neinvestuoja, o jų atsakymai atskleidžia, kas labiausiai stabdo nuo sprendimo pradėti. 

Ką apie investavimą galvoja neinvestuojantys gyventojai? 

Iš šiuo metu apklaustų neinvestuojančių gyventojų:

• 20 proc. per pastaruosius metus svarstė pradėti investuoti ir mano, kad pradės.
• 41 proc. apie investavimą net nesvarstė.
• 39 proc. svarstė, tačiau mano, kad nepradės.

„Šie žmonės apie investavimą jau galvojo, bet galvodami priėjo prie išvados, kad nepradės. Jiems trūksta ne paraginimo, o aiškumo – kur dėti pinigus ir kokios grąžos pagrįstai tikėtis“, – sako „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis. 

Kas labiausiai trukdo pradėti investuoti?

Klausiami, ko reikėtų, kad pasiryžtų investuoti, neinvestuojantys gyventojai dažniausiai nurodo tris veiksnius:

• Didesnės pajamos – jas nurodė 58 proc. neinvestuojančių gyventojų. 2017 m. tokių buvo 76 proc.
• Garantuota investicijų grąža – jos poreikį nurodė 47 proc. neinvestuojančiųjų, palyginti su 23 proc. 2017 m.
• Geresnis finansų rinkų išmanymas – šį poreikį nurodė 45 proc. neinvestuojančių gyventojų. 2017 m. tokių buvo 23 proc.

„Mažesnes pajamas uždirbantiems žmonėms pirmiausia reikia susikaupti rezervą likvidesnėje formoje, ir tai yra teisinga. Bet apklausos atsakymų sąrašo viršuje pajamų aspektas laikosi labiau iš inercijos: tai vienintelis atsakymas, kuris per dešimtmetį nepaaugo. Labiausiai stabdantis veiksnys iš tikrųjų yra finansinis raštingumas“, – sako R. Valentonis. 

Jis atkreipia dėmesį, kad garantijos poreikis ir žinių trūkumas iš esmės yra vienas ir tas pats dalykas. 

„Jei nori daugiau uždirbti, turi prisiimti riziką, pavyzdžiui, daugiau investuoti į akcijas. Jei nenori – tada galvoji: kam man tas vargas, gausiu 2-3 procentus už indėlį, sąskaitoje pinigai galvos nekvaršina. Tas pasirinkimas atrodo kaip charakterio klausimas, bet iš tikrųjų jis yra žinojimo klausimas“, – sako ekspertas. 

Nuo garantijos poreikio iki finansinio raštingumo

Apklausa parodė: garantuotos investicijų grąžos poreikis išaugo laikotarpiu, kai finansų rinkose daugiausia fiksuotas augimas. Nuo 2019 m. iki šių metų vidurio Lietuvos antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė augo 108 proc., arba vidutiniškai 10,3 proc. per metus, o akcijų fondų – 131 proc., arba 11,8 proc. per metus, rodo Lietuvos banko duomenys. 

Žmonės matė gerus skaičius ir panoro ne jų, o garantijos. R. Valentonio aiškinimas paprastas ir nemalonus: kai pinigų atsiranda, žmogus juos pirmiausia nori apsaugoti, o ne priauginti. 

„Uždirba pakankamai, saugi pagalvė yra, ir galvoji, kad toliau taip ir bus. Būtent tada įsijungia klausimas apie finansų rinkų išmanymą – ne todėl, kad reikia pradėti, o todėl, kad atsiranda ką prarasti. Kuo daugiau sukaupta, tuo baimė didesnė, nors matematiškai turėtų būti atvirkščiai“, – sako jis. 

Finansinio raštingumo reikšmę R. Valentonis iliustruoja ir pensijų sistemos pertvarkos pavyzdžiu, kai dalis žmonių pasitraukė iš antrosios pakopos ir atsiėmė sukauptas lėšas. 

„Pinigų kiekis padidėjo, bet jis nusėdo sąskaitose. Į finansines priemones nenuėjo. Viskas atsiremia į tą patį – į finansinio raštingumo trūkumą. Ne į godumą ir ne į baimę atskirai“, – sako jis. 

Kiek investavimui skiria jau investuojantys gyventojai?

Apklausos duomenys rodo, kad investuojantys Lietuvos gyventojai tam kas mėnesį skiria ir nedideles, ir didesnes sumas: 

• 11 proc. investuojančiųjų kas mėnesį investicijoms skiria iki 20 eurų.
• 23 proc. – nuo 21 iki 50 eurų.
• 14 proc. – nuo 201 iki 500 eurų. 2025 m. tokių buvo 10 proc.

„Suma nėra tai, kas sprendžia. Sprendžia įprotis. Bet prieš įprotį būtina turėti likvidų rezervą – tad tie, kurie sako, kad pirma reikia pagalvės, yra teisūs“, – sako R. Valentonis. 

Ar sprendimas neinvestuoti turi pasekmių?

Paklaustas, kas dažniausiai pajudina kelerius metus dvejojantį žmogų, ekspertas sako, kad tai beveik niekada nebūna naujas faktas apie rinkas.

„Reikia pripažinti, kad nieko nedaryti taip pat yra sprendimas. Ir šis sprendimas turi kainą, kurią kasmet nurašo infliacija. Sąskaitoje gulintys pinigai nėra saugumas – tai tiesiog lėtesnis būdas prarasti.“

Anot R. Valentonio, jaunam žmogui rizika nėra tai, kad rinka kris. Rizika yra tai, kad po 20 ar 30 metų jis turės tą pačią sumą, tik ji bus verta perpus mažiau.

„Kai esi jaunas, investavimo laikotarpis ilgas ir būtent todėl riziką prisiimti galima. Kai iki pensijos lieka nedaug – tada atsargumas yra ne baimė, o profesionalus sprendimas. Bėda ta, kad Lietuvoje šie du elgesio modeliai dažnai sukeisti vietomis“, – sako R. Valentonis.

Apklausą „Artea“ užsakymu 2026 m. balandžio 18–28 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Kombinuotu CATI ir CAWI būdu apklausti 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Klausimai apie kliūtis investuoti pateikti 656 neinvestuojantiems respondentams.

Svarbu žinoti: pateikiama informacija yra reklaminio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų.

Klientas yra pats atsakingas už savo investavimo sprendimą ir prisiima su investavimu susijusią riziką. Prieš priimdami sprendimą investuoti, išanalizuokite pasirinkto produkto sutartį, taisykles, taikomus mokesčius, įvertinkite produkto investavimo strategiją, susijusias rizikas bei susipažinkite su kitais produkto dokumentais.