Finansinė pagalvė: kiek santaupų turi lietuviai?
Dažniausiai rekomenduojama sukaupti rezervą, kurio pakaktų trijų–šešių mėnesių būtinosioms išlaidoms padengti. 2026 m. balandį „Artea“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 28 proc. respondentų iš santaupų galėtų išgyventi iki trijų mėnesių nekeisdami įprasto gyvenimo būdo. Kaip sukaupti rezervą ir nuo ko pradėti, pataria „Artea“ finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui.
Kam reikalingas finansinis rezervas?
Finansinis rezervas (finansinė pagalvė) – santaupos, laikomos netikėtoms išlaidoms ar sumažėjusioms pajamoms. Santaupos padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir įprastą gyvenimo ritmą netikėtai išaugus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms, tačiau ne visi gyventojai turi pakankamą jų atsargą, kad galėtų ilgesnį laiką išsiversti be įprastų pajamų.
Brangstant kurui, šildymui ir kitoms kasdienėms išlaidoms, rezervas tampa dar svarbesnis: jei pajamos netikėtai sumažėtų, tai gali tapti rimtu išbandymu šeimos biudžetui.
Kiek lietuvių santaupų pakaktų ilgesniam laikui?
Daugiausia – 28 proc. respondentų – iš santaupų galėtų išgyventi iki trijų mėnesių. 2026 m. balandį „Artea“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos respondentai iš santaupų nekeisdami įprasto gyvenimo būdo galėtų išgyventi:
- iki trijų mėnesių – 28 proc.;
- iki pusės metų – 23 proc.;
- iki metų – 19 proc.;
- nuo vienų iki trejų metų – 11 proc.;
- ilgiau nei trejus metus – 8 proc.
Apklausos rezultatai rodo, kad gyventojų finansinis atsparumas skiriasi: vieniems santaupos suteiktų galimybę ilgesnį laiką išlaikyti įprastą gyvenimo būdą, kitiems tektų greičiau ieškoti papildomų pajamų arba mažinti išlaidas.
Palyginti su 2025 m. duomenimis, gyventojų, galinčių iš santaupų išgyventi iki trijų mėnesių, dalis sumažėjo nuo 31 iki 28 proc. Tuo metu dalis respondentų, kurių santaupų pakaktų iki pusės metų, išliko tokia pati – 23 proc. Verta pasitikrinti, kiek mėnesių pakaktų jūsų santaupų.
Kiek santaupų reikėtų turėti?
Dažniausiai rekomenduojama sukaupti rezervą, kurio pakaktų trijų–šešių mėnesių būtinosioms išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, jei būstui, maistui, transportui, sąskaitoms, paskoloms ir kitiems būtiniems poreikiams per mėnesį reikia 1 000 eurų:
- pradinis tikslas galėtų būti 3 000 eurų;
- didesnis finansinis saugiklis – 6 000 eurų.
Vis dėlto, kaip pastebi „Artea“ finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui, svarbu žiūrėti ir į tai, kiek mėnesių žmogus galėtų pragyventi iš santaupų, ir į tai, kokias realias išlaidas šios santaupos padengtų.
„Finansinis rezervas turėtų suteikti ne tik galimybę padengti būtinąsias išlaidas, bet ir laiko priimti apgalvotus sprendimus, o ne skubiai ieškoti pinigų. Brangstant kurui, šildymui ir kitoms kasdienėms išlaidoms, svarbu įvertinti, kad anksčiau sukauptos sumos gali nebepakakti tokiam pačiam laikotarpiui padengti. Todėl vertinant, kokio dydžio santaupų reikia, svarbu atsižvelgti į augančias būtinas išlaidas, finansinius įsipareigojimus, šeimos poreikius ir tai, kiek laiko galėtų užtrukti pajamų šaltinio atkūrimas“, – sako finansų ekspertė.
Tiksli suma priklauso nuo individualios situacijos. „Gaunantiems nepastovias pajamas, dirbantiems savarankiškai, turintiems paskolų ar išlaikantiems šeimą gali būti naudinga siekti didesnio rezervo. Kita vertus, jei šiuo metu santaupų beveik nėra, nereikėtų laukti, kol bus galima iš karto sukaupti kelių mėnesių išlaidas. Svarbu pradėti nuo pasiekiamo tikslo“, – pataria dr. D. Kolmatsui.
Kaip pradėti taupyti, kai laisvų pinigų nedaug?
Finansinis rezervas kaupiamas palaipsniui, todėl pirmasis žingsnis – įvertinti, kiek pinigų kas mėnesį lieka padengus būtinąsias išlaidas. Jei tiksli suma neaiški, bent mėnesį verta sekti, kam išleidžiami pinigai. Tai padeda pastebėti pasikartojančias išlaidas ir įvertinti, kur būtų galima sutaupyti.
„Taupyti verta pradėti ir nuo nedidelių sumų. Daug svarbiau reguliarumas nei bandymas per trumpą laiką sukaupti didelę sumą. Finansinis rezervas neturėtų tapti priežastimi nuolat jaustis suvaržytam, jis turi padėti ramiau jaustis dėl ateities“, – pataria finansų ekspertė.
Ji papildo, kad net ir nedidelės įmokos ilgainiui duoda rezultatą. Pavyzdžiui, per metus būtų sukaupta:
- 600 eurų, jei kas mėnesį atidedama po 50 eurų;
- 1 200 eurų, jei kas mėnesį atidedama po 100 eurų.
Jei galimybės leidžia, dalį papildomai gautų pajamų, pavyzdžiui, premijos ar grąžintos mokesčių permokos, taip pat galima skirti finansiniam rezervui.
„Taupyti gali padėti automatinis pinigų pervedimas į atskirą sąskaitą iškart gavus pajamas. Taip pat verta atskirti būtinas išlaidas nuo norimų, bet nebūtinų pirkinių. Tikslas nėra atsisakyti visko, kas teikia džiaugsmą, o rasti tokį taupymo tempą, kurio pavyktų laikytis ilgą laiką“, – rekomenduoja pašnekovė.
Kur laikyti finansinį rezervą?
Dr. D. Kolmatsui atkreipia dėmesį, kad finansinis rezervas turi būti lengvai pasiekiamas tada, kai pinigų prireikia netikėtai. Todėl jį verta laikyti atskirai nuo kasdienėms išlaidoms skirtų pinigų ir rinktis mažos rizikos priemones, įvertinus galimus mokesčius bei sąlygas, kuriomis galima atsiimti lėšas.
„Finansinis rezervas turėtų būti atskirtas nuo pinigų atostogoms ar didesniems pirkiniams. Aiškiai apibrėžta santaupų paskirtis padeda laikytis plano ir užtikrinti, kad prireikus pinigų netektų skolintis“, – sako finansų ekspertė.
Apie tyrimą. Gyventojų investavimo ir taupymo įpročių apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ – balandžio 18–28 dienomis apklausti 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimas kasmet kartojamas nuo 2016 m., todėl leidžia palyginti dešimtmečio pokyčius.
Svarbu žinoti: pateikiama informacija yra informacinio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas.
