Pensija ir infliacija: kodėl sukauptos lėšos turėtų dirbti

Ar pamenate, kiek puodelis kavos kainavo prieš dešimtmetį? Tikėtina, kad šiandien už tą pačią sumą gautumėte tik pusę puodelio. Tai yra paprasčiausias infliacijos pavyzdys, kuris parodo, kaip laikui bėgant mažėja pinigų perkamoji galia.

Jei jūsų santaupos guli paprastoje banko sąskaitoje arba, dar blogiau, „kojinėje“, jos kasdien po truputį praranda savo vertę. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl pensija ir infliacija yra tiesiogiai susijusios bei kodėl pinigų įdarbinimas yra būtinas.

Kodėl infliacija svarbi kaupiant pensijai?

Infliacija yra procesas, kai už tą pačią pinigų sumą galite nusipirkti vis mažiau prekių ir paslaugų. Planuojant ateitį, būtina suprasti, kad šiandieninė 1 000 eurų vertė po dviejų dešimtmečių bus gerokai mažesnė.

Pateikime pavyzdį: jei šiandien oriam pragyvenimui jums reikia 1 000 eurų per mėnesį, po 20 metų, esant vidutinei 3 proc. metinei infliacijai, tai pačiai gyvenimo kokybei užtikrinti gali prireikti apie 1 800 eurų. Pavyzdžiui, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje per pastaruosius 10 metų siekė 4,5 proc., o pernai – 3,4 proc.

Tai reiškia, kad suma, kuri šiandien atrodo pakankama, po 20–30 metų gali nepadengti net bazinių jūsų išlaidų.

Todėl galvojant apie tai, koks bus jūsų pensijų kaupimas, svarbu vertinti ne tik nominalią sumą, bet ir jos būsimą perkamąją galią.

Kas nutinka pinigams, kurie „nedirba“?

Pinigai, kurie nėra investuojami, tiesiog „tirpsta“ dėl infliacijos poveikio. Infliacija – bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia.

Pažvelkime į praktinį pavyzdį: tarkime, sąskaitoje laikote 10 000 eurų, o vidutinė metinė infliacija siekia 3 proc.

Po metų jūsų pinigų perkamoji galia sumažės iki 9 700 eurų, nors skaičius sąskaitoje liks tas pats.

Po 5 metų tie patys 10 000 eurų bus verti apie 8 580 eurų šiandienos kainomis.

Po 10 metų jūsų santaupos nuvertės beveik iki 7 370 eurų šiandienos kainomis, o tai reiškia, kad tikėtina prarasite nemažą dalį sukaupto turto vertės.

Pavyzdyje naudojama 3 proc. metinė infliacija su prielaida, jog ji nekis nurodytu laikotarpiu.

Ar Lietuvos pensijų fondai gali aplenkti infliaciją?

Ilgalaikis kaupimas pensijų fonduose yra vienas iš būdų kovoti su infliacija. 

Lietuvos pensijų fondai investuoja į platų spektrą priemonių, kurios istoriškai generuoja didesnę grąžą nei infliacija, rodo Lietuvos banko duomenys.  

Svarbu pabrėžti, kad investavimas visada susijęs su rizika, todėl trumpuoju laikotarpiu pensijų fondų vienetų vertė gali svyruoti ar net kristi. Tačiau pensija yra ilgalaikis tikslas, o per 20–30 metų laikotarpį rinkų pakilimai paprastai atsveria nuosmukius. 

Pasitelkę tinkamas priemones, jūs galite uždirbti grąžą, kuri padeda išlaikyti ir didinti jūsų perkamąją galią. 

Kaip apsaugoti sukauptas lėšas nuo infliacijos? 

Pagrindinis būdas apsisaugoti – pasirinkti tinkamą kaupimo strategiją, atitinkančią jūsų amžių ir rizikos toleranciją. Trijų pakopų pensijų sistema Lietuvoje yra vienas iš būdų įdarbinti pinigus ateičiai. Pirma pensijų pakopa laikoma „Sodros“ pensija.  

II pakopos pensija

II pakopos pensija yra automatinio kaupimo sistema, kurioje gali kaupti dirbantys gyventojai, o juos skatina valstybė.  

Šio būdo privalumai: 

• Papildomas valstybės paskatinimas (pensijų įmokas mokantiems dalyviams valstybė į jų pensijų fondus šiuo metu iš viso perveda daugiau nei 400 eurų per metus). 

• Mėnesinės dalyvio įmokos į pensijų fondą – 3 proc. nuo draudžiamųjų pajamų – pervedamos automatiškai.  

• Lėšos tikslinės amžiaus grupės pensijų fonduose investuojamos laikantis gyvenimo ciklo strategijos – rizika mažinama artėjant prie pensijos.

III pakopos pensija

III pakopos pensija yra visiškai savarankiškas kaupimo būdas, pasižymintis didesniu lankstumu.

Kodėl verta rinktis šį būdą:

• Galite patys nuspręsti, kokią sumą ir kaip dažnai įmokėti.

• Galite sukaupti papildomo kapitalo pensijai, nepriklausomai nuo „Sodros“ senatvės pensijos ir nuo II pakopos pensijų fondų.

• Lankstesnės galimybės lėšas atsiimti (gali būti taikomi mokesčiai).

Pensijų fondai įdarbina lėšas investuodami į akcijas, obligacijas ir kitus finansinius instrumentus visame pasaulyje.

Nuo ko pradėti?

Infliacija yra neišvengiama ekonomikos dalis, tačiau ji neturi tapti kliūtimi jūsų oriai senatvei. 

Svarbiausia suprasti, kad laikas yra jūsų didžiausias sąjungininkas – kuo anksčiau pradėsite kaupimą, tuo lengviau suvaldysite infliacijos riziką. 

Pensijų fondai yra prieinamas ir profesionaliai valdomas būdas įdarbinti pinigus, kad jie dirbtų jums, o ne tiesiog nyktų banko sąskaitoje. 

Pasidomėkite savo esamomis sutartimis ir įvertinkite, ar jūsų dabartinis pensijų kaupimas yra pakankamas jūsų ateities lūkesčiams įgyvendinti. 

Svarbu: kaupimas pensijų fonduose susijęs su investavimo rizika. Investicijų vertė gali ir padidėti, ir sumažėti, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Investavimo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje, todėl praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Nors dalis pateiktos informacijos yra pagrįsta šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, tačiau „Artea“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija. Šiame tekste pateikiami skaičiavimai yra pagrįsti teoriniais modeliais, ir tokios prognozės nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Prieš sudarant pensijų kaupimo sutartį išsamiai susipažinkite su jos sąlygomis ir pensijų fondo taisyklėmis, taikomais mokesčiais, investavimo strategijomis ir susijusiomis rizikomis. Pateikiama informacija yra rinkodaros pranešimas ir negali būti interpretuojama kaip individuali rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas UAB „Artea Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Daugiau informacijos apie „Artea" produktus galite rasti www.artea.lt.