Obligacijos verslui atvėrė ir platesnes bankų finansavimo galimybes

„Kai išleidome pirmąją viešąją savo obligacijų emisiją, mums atsivėrė naujos derybinės galimybės su bankais – kai turi daugiau pasirinkimų, atsiranda ir daugiau lankstumo. Ne paslaptis, kad sulaukėme daug dėmesio iš investuotojų, o bankai suskubo gerinti savo sąlygas“, – sako vienos didžiausių Lietuvoje pramonės atliekų tvarkymo bendrovių „Žalvaris“ vadovas Vitoldas Sapožnikovas.

„Žalvario“ 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją Lietuvoje platino „Artea“ bankas (buvęs Šiaulių bankas). Obligacijų iš viso įsigijo daugiau nei 600 investuotojų, tiek institucinių, tiek ir mažmeninių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o jų paklausa net tris kartus viršijo pasiūlą.

„Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė pastebi, kad alternatyvūs finansavimo įrankiai Lietuvos verslo aplinkoje sulaukia vis daugiau dėmesio. O ypač sparčiai Lietuvoje auga būtent obligacijų rinka.

„Obligacijos verslui suteikia galimybes naudotis platesniu finansavimo šaltinių spektru. Pagrindiniai privalumai finansavimo sprendimų ieškoti kapitalo rinkose: kapitalo diversifikavimas, lankstesnės sąlygos, verslo matomumo didinimas, finansinis efektyvumas. Tačiau bene svarbiausia priežastis verslui svarstyti alternatyvius finansavimosi būdus –galimybė pritraukti daugiau kapitalo konkurencingomis sąlygomis, ypač kai obligacijos derinamos su bankiniu finansavimu“, – sako „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė E. Džiugytė.

Pranoko lūkesčius

„Žingsnis į kapitalo rinkas pranoko mūsų lūkesčius, ypač turint galvoje, kad iki šiol nesame to darę. Obligacijų platinimas mums tapo ne tik nauju finansavimo būdu, bet ir prisidės prie ES lėšomis įgyvendinamo projekto, bei leis suderinti alternatyvius lėšų šaltinius su klasikiniu bankiniu finansavimu.

Įsitikinome, kad kapitalo rinkos gali būti prieinamos net ir tiems, kurie čia žengia pirmuosius žingsnius“, – sako kitos taip pat kapitalo rinkų naujokės medienos sektoriaus įmonės „VLI Timber“ vadovas Darius Lackus.

„VLI Timber“ kapitalo rinkose užtikrintai pasiskolino 4 mln. eurų pritraukdama daugiau nei 400 tiek mažmeninių, tiek institucinių investuotojų, kurie investavo į 3 metų obligacijas su 9 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Įmonė savo veikloje suderino kapitalo rinkų suteikiamas galimybes su bankinių finansavimu ir net ES paskirtomis lėšomis.

E. Džiugytė pastebi, kad kapitalo rinkos padeda verslui tapti atsparesniems makroekonominiams svyravimams, suteikia galimybę finansavimą suderinti su individualiais kiekvieno besiskolinančio poreikiais pagal tinkamą trukmę, grąžinimo grafiką, palūkanas ir kovenantus.

Be visų jau išvardintų privalumų obligacijų leidimas didina įmonės skaidrumą ir patikimumą investuotojų akyse.

Padeda gauti bankų finansavimą

Obligacijų rinka Lietuvoje sparčiai auga. „Artea“ bankas yra vienas iš obligacijų rinkos lyderių pagal emitentų skaičių ir kartu sukaupęs ilgametę patirtį verslo finansavimo srityje.

„Tai mums leidžia verslui pasiūlyti unikalių galimybių – inovatyvų kombinuoto finansavimo modelį, kai dalis kapitalo pritraukiama per tradicinę banko paskolą, o kita dalis – per obligacijų emisiją.

Toks derinys leidžia verslui sumažinti priklausomybę nuo vieno finansavimo šaltinio, optimaliai planuoti pinigų srautus ir geriau paskirstant rizikas pasinaudoti rinkos galimybėmis ir lankstesnėmis sąlygomis.

Be to, tam tikrais atvejais, ypač kai obligacijos yra subordinuotos (t. y. grąžinamos tik po visų kitų skolinių įsipareigojimų įvykdymo), jos gali būti traktuojamos kaip nuosavo kapitalo dalis.

Tai reiškia, kad finansuotojai gali vertinti jas kaip stiprinančias įmonės kapitalo struktūrą, o tai padeda lengviau gauti papildomo finansavimo ar geresnes paskolos sąlygas. Nors tokios obligacijos teisiškai nėra nuosavas kapitalas, jos gali atlikti panašią funkciją įmonės balanse, stiprindamos jos finansinį stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą“, – paaiškina „Artea“ banko atstovė E. Džiugytė.

Kombinuotas modelis leidžia optimaliai planuoti investicinius projektus, padalijant rizikas tarp skirtingų finansuotojų – taip didinamas finansinis lankstumas.

Kartu įmonės gali pasinaudoti greitesne prieiga prie lėšų, nes obligacijos gali būti išleidžiamos greičiau nei suteikiamos paskolos.

Trumpiausiai trukęs platinimas nuo kliento poreikio leisti obligacijas iki pinigų emitento sąskaitoje, kurį užtikrino „Artea“ bankas – dvi savaitės. Įprastas terminas platinant obligacijas iki 8 mln. eurų – mėnuo, jei suma didesnė – du trys mėnesiai.

„Nustebino, kaip greitai ir sklandžiai galima pritraukti lėšų kapitalo rinkose – vos per dvi savaites surinkome 4 milijonus eurų. Dėkojame „Artea“ bankui už profesionalią pagalbą šioje kelionėje“, – sako „VLI Timber“ vadovas D. Lackus.

„Obligacijų platinimo procesas buvo itin sklandus – vos per kelias savaites pasiruošėme ir pritraukėme reikiamą finansavimą. Mes taip įrodėme ir sau, ir kitiems, kad alternatyvūs finansavimo būdai yra ne tik greitai prieinami, bet ir paprastai įgyvendinami“, – pritaria ir „Žalvario“ vadovas V. Sapožnikovas.

Vakarų šalys – labiau patyrusios

Beje, kombinuotas modelis efektyviai taikomas ir kitose šalyse. Vokietijoje smulkios ir vidutinės įmonės aktyviai naudoja obligacijų emisijas jas derindamos su banko paskolomis ilgalaikiam finansavimui. Lenkijoje NT sektoriaus įmonės vis dažniau leidžia obligacijas per biržą, tuo pačiu naudodamos bankinį kreditą kaip papildomą finansavimo šaltinį. Norvegijoje ir Švedijoje plačiai paplitę aukšto pajamingumo obligacijos, o bankai tuo pačiu finansuoja kitas veiklos dalis arba teikia garantijas.

Lietuvos kapitalo rinka išlieka palyginti nedidelė, ypač palyginti su euro zonos vidurkiu. 2024 m. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kapitalizacija sudarė iki 10 proc. BVP, o tai yra žymiai mažiau nei Europos Sąjungoje, kur šis rodiklis siekia apie 50 proc. JAV šis rodiklis ženkliai tvirtesnis ir siekia 155 proc., Prancūzijoje – 128 proc., Vokietijoje – 47 proc.

Be to, Lietuvos įmonės dar retai pasitelkia obligacijas kaip finansavimo šaltinį. Euro zonoje obligacijų finansavimas sudaro apie 30 proc. įmonių skolos struktūros. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis išlieka žemas, o įmonės dažniausiai renkasi nuosavą kapitalą arba paskolas iš kredito įstaigų.

Kapitalo rinkose – obligacijų proveržis

„Kapitalo rinkos Lietuvoje yra jaunos ir besivystančios, bet ypatingai ambicingos ir greitos. 2024 m. duomenys rodo akivaizdų proveržį, o verslui tai reiškia daugiau galimybių ir lankstumo. Obligacijų emisija, derinama su bankiniu finansavimu, tampa ne tik alternatyva, bet ir strateginiu įrankiu augimui“, – sako „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.

Per praėjusius 2024 m. į Nasdaq Baltijos biržas buvo įtrauktos 37 naujos obligacijų emisijos. Obligacijų rinkos kapitalizacija Lietuvoje pasiekė net 11,1 mlrd. eurų. Baltijos šalių bendrovių obligacijų rinkoje 2024 m. iš viso buvo aktyvios 69 emisijos.

Tais pačiais metais „Nasdaq Vilnius“ duomenimis Lietuvoje įvyko 22 viešieji obligacijų aukcionai, kurių metu pritraukta 156 mln. eurų, taip pat 49 Vyriausybės obligacijų aukcionai su 2,2 mlrd. eurų suma. Vidutinė obligacijų sandorio vertė biržose viršijo 21 tūkst. eurų.

Pernai vien „Artea“ bankas Lietuvoje prisidėjo prie daugiau nei 40 viešų ir privačių platinimų, o kapitalo rinkas papildė didesne nei 200 mln. eurų suma. Aktyviausi buvo NT sektoriaus atstovai, bet netrūko ir pramonės, energetikos paslaugų sektorių emitentų.

Visa tai rodo, kad rinkos aktyvumas didėja, o investuotojų susidomėjimas – akivaizdus.

Jei ieškote išmintingo ir efektyvaus būdo finansuoti verslo plėtrą – kombinuotas sprendimas su „Artea“ banku gali tapti sprendimu, kurio jums reikia. Užpildykite paraišką, ir mes su jumis susisieksime: https://www.artea.lt/lt/verslui/finansavimas/finansavimo-rusys/obligaciju-leidimas/uzklausa-del-obligaciju-platinimo

Straipsnyje esanti informacija – rinkodaros pranešimas. Tai nėra rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus.