Indeksiniai fondai – ne visada geriausias pasirinkimas: kada laimi aktyvūs valdytojai?

Investavimas į pasyviai valdomus indeksinius fondus – pakilime ir tam yra ne viena priežastis. Mažos valdymo sąnaudos, prieinamumas populiariose investavimo platformose, platus pasirinkimas išaugino biržoje prekiaujamų indeksus sekančių fondų (ETF – angl. Exchange Traded Funds) populiarumą. Tačiau aktyviai valdomų fondų privalumai niekur nedingo, o jų grąža kai kuriose rinkose gali reikšmingai lenkti indeksus.

Kaip rodo „Investment Companies Institute“ duomenys, per pastarąjį dešimtmetį iš tradicinių aktyviai valdomų fondų visame pasaulyje buvo išsiimta lėšų už maždaug 3 trln. JAV dolerių, o didžioji dalis nukeliavo į ETF. Pastarieji dažniausiai valdomi pasyviai – atkartoja pasirinkto akcijų indekso struktūrą minimizuodami valdymo sąnaudas.

Šiuo metu pasaulio ETF fondų kapitalizacija viršija 21 trln. JAV dolerių. Nepaisant to, tradiciniai fondai pagal valdomą turtą 2025 m. pabaigoje vis dar tris kartus lenkė ETF – jų vertė siekė apie 60 trln. JAV dolerių.

Kada aktyviai valdomi fondai gali būti efektyvesni nei sekantys indeksai? Arvydas Jacikevičius,  „Artea Asset Management” fondų valdytojas sako, kad tai labiausiai priklauso nuo rinkų, kuriose investuojama.

„Artea Asset Management“ komanda aktyviai valdo investicinius fondus, investuojančius į Baltijos ir Europos bei pasaulio besivystančių šalių regionus, kur atsiskleidžia aktyvaus investicijų valdymo privalumai.

Kaip valdytojai siekia rezultatų

Pasyviai valdomi fondai niekada neaplenkia indekso, kurį seka – jų atsilikimas paprastai gali atitikti TER (bendrojo sąnaudų rodiklio) dydį, o rizika atitinka indekso riziką.

Aktyviai valdomi fondai turi potencialo aplenkti indeksą, tačiau kartu ir aukštesnę riziką atsilikti.

„Geriausiai pasyviai valdomi fondai veikia didžiausiose ir likvidžiausiose rinkose – kur didžiausias likvidumas, mažiausi rinkos „spredai“ (pirkimo pardavimo kainų skirtumai) ir didžiausia kapitalizacijos bei apyvartos koncentracija. Didžiosiose rinkose tai veikia”, – sako A. Jacikevičius.

Tačiau besivystančiose ar mažiau likvidžiose rinkose – Baltijos šalyse, Rytų ir Vidurio Europoje – situacija keičiasi. Aktyvus valdymas šiose rinkose čia gali būti patrauklesnis dėl pagrindinės priežasties: likvidumo.

„Dažniausiai žmonės likvidumą supranta kaip apyvartą, tačiau iš tikrųjų likvidumas yra rinkos „spredas” – skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos: galimybė pakankamai didelį kiekį finansinių priemonių įsigyti arba parduoti su nedideliu poveikiu kainai”, – aiškina A. Jacikevičius.

Didelė dalis indeksų minėtuose regionuose seka ne tik didžiausios kapitalizacijos įmonių krepšelį, bet įtraukia ir mažesnes įmones, o tai padidina riziką, kad jų akcijos rinkoje gali stokoti likvidumo.

„Jei tokiose rinkose investuoji pagal indekso struktūrą, yra nemaža rizika susidurti su problemomis parduodant akcijas, didinant ar mažinant jų svorį, taip pat sumokėti santykinai didelius mokesčius už akcijų prekybą“, – perspėja fondų valdytojas.

Aktyvus investavimas tokiose rinkose, kaip Baltijos šalys, suteikia keletą aiškių pranašumų: galimybę pasinaudoti rinką formuojančiais veiksniais – naujienomis, taktiniais veiksmais, arbitražu – galimybe uždirbti iš to, kad finansinės priemonės kaina skiriasi skirtingose biržose ar prekyvietėse.   

Portfelį formuoti galima remiantis „iš apačios į viršų” (angl. bottom-up) analize, į portfelį įtraukiant tik patraukliausias akcijas.

„Be to, svarbi aktyvaus valdytojo strategijos dalis – vertės kūrimas imantis veiksmų kaip akcininkui – aktyviai dalyvaujant įmonių valdymo organuose”, – pabrėžia A. Jacikevičius.

Šiuos žodžius geriausiai iliustruoja „Artea Baltijos fondo“ rezultatai: per pastaruosius metus jo grąža po valdymo mokesčių siekė 14 proc., kai lyginamojo indekso – 10 proc. Per trejus metus skirtumas dar akivaizdesnis: 41 proc. ir 27 proc., o per penkerius metus – 72 proc. ir 38 proc.

Be „Baltijos fondo“ „Artea“ taip pat aktyviai valdo obligacijų fondus – „Artea Europos ir Baltijos obligacijų subfondą“ bei „Artea Emerging Markets Ex-Dictatorship Bond subfondą“. Jų grąža, palyginti su lyginamuoju indeksu, išryškėja žvelgiant į ilgesnį, penkerių metų laikotarpį – skirtumas fondo naudai gali siekti ir keliolika procentinių punktų.

„Artea“ taip turi ekspertų parinktus ETF „Artea ETF Select“, tad investuotojai gali rinktis jiems tinkamiausia kelią ar savo portfelyje derinti tiek aktyviai, tiek pasyviai valdomas investicijas.

Rezultatai iki 2026 m. gegužės 22 d. Grąža po valdymo mokesčių. Šaltinis: „Artea“

Taigi, esminis aktyviai ir pasyviai valdomų fondų skirtumas slypi valdymo filosofijoje. Aktyviai valdomi fondai siekia pranokti lyginamąjį indeksą arba tam tikrą rinkos rodiklį – tai pasiekiama per fondo valdytojo sprendimus: akcijų atranką, laiko pasirinkimą, rizikos valdymą.

Pasyviai valdomi ETF fondai, atvirkščiai, tiesiog seka rinkos indeksą (pvz., MSCI World ar S&P 500) – jų valdymas techninio pobūdžio: nupirkti ir laikyti tokią finansinių priemonių struktūrą, kokia yra indekse.

Ką sako obligacijų pajamingumas?

Investuojant į obligacijas aktyviai valdomi fondai taip pat turi pranašumų: valdytojas gali atmesti per didelės rizikos obligacijas, patenkančias į indeksus, kuriuose pasyviai valdomi obligacijų ETF seka. Tai gerai atsiskleidžia besivystančių rinkų įmonių obligacijų fonduose.

„Obligacijose matematika yra svarbiausia. Obligacijų ETF perka visą rinką. Tipiškai tokiame ETF gali būti 500 ar net 1 000 obligacijų pozicijų, ir kiekviena jų turės savo pajamingumą.

Taip į indeksą sekantį fondą įtraukiamos 20 ar net 30 proc. pajamingumo obligacijos. Pajamingumas tiesiogiai priklauso nuo rizikos. Bet 20-30 proc. viršijantis obligacijų pajamingumas investuotojui yra signalas, kad bendrovė yra atsidūrusi ant prarajos krašto ir tai gali reikšti nuostolius”, – aiškina A. Jacikevičius.

Anot jo, analizuojant svorius, gali paaiškėti, kad aukšto pajamingumo obligacijos sudaro apie vieną procentą viso ETF pajamingumo.

„Aš, kaip valdytojas, neinvestuočiau į obligacijas, kurių rizika per didelė. ETF valdytojai į tai nekreipia dėmesio, nes seka visą rinką ir analizės neatlieka“, – sako A. Jacikevičius.

Be to, aktyvus valdymas obligacijose suteikia papildomą grąžą per taktinius veiksmus.

„Tarkime, bendrovė išleido obligacijas, tu jų nusipirkai. Po kurio laiko ta pati bendrovė išleidžia naujas – ilgesniu terminu, bet kreditinė rizika išlieka ta pati. Pardavei ankstesnes, nupirkai naujų – ir jau gauni didesnes palūkanas bei didesnį pajamingumą iki išpirkimo. Tai aktyvių fondų valdytojų kasdienybė”, – sako A. Jacikevičius.

Ar aukštesnės valdymo sąnaudos – pateisinamos?

Daugelis investuotojų akcentuoja mažesnes valdymo sąnaudas, kaip vieną svarbiausių ETF privalumų. Atsakymas paprastas: jei aktyviai valdomas fondas po mokesčių lenkia indeksą, tai nebeturi reikšmės.

„Aktyviai valdomų fondų valdymo mokesčiai iš tiesų įprastai būna aukštesni – bet tai nėra problema, jei fondas lenkia indeksą. Jei aktyviai valdomas fondas ir po mokesčių aplenkia lyginamąjį indeksą, reiškia – valdytojas savo atlygį užsidirbo, uždirbdamas ir investuotojui”, – teigia A. Jacikevičius.

Pasyviai valdomi fondai dėl net ir labai mažų valdymo mokesčių vis tiek turėtų po truputį atsilikti nuo indekso, kurį seka.

Susisiekite: papasakosime jums daugiau apie „Artea“ valdomus investicinius fondus ir padėsime apsispręsti dėl investicijų.

Čia pateikiama informacija yra pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas ar rekomendacija įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius) UAB  „Artea Asset Management“ valdomuose fonduose.Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas.

Prieš priimdami sprendimą investuoti, turėtumėte patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti pasirinkto fondo investavimo strategiją, taikomus mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas bei atidžiai perskaityti fondo Taisykles, Prospektą ir Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.

Atkreipiame dėmesį, kad investavimas yra susijęs su tam tikra rizika, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, turite įvertinti, kad tam tikromis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo UAB „Artea Asset Management“ valios ir veiksmų, gali nukristi jūsų investicijų vertė. Praeities rezultatai neužtikrina, kad tokie pat rezultatai bus ateityje. Lyginamasis indeksas apibrėžiamas kaip fondo valdytojų pasirinktas orientacinis investicijų portfelis, atitinkantis fondo investavimo strategiją, su kurio vertės pokyčio reikšme lyginama fondo investicijų portfelio investicijų grąža.

„Artea Asset Management“ nėra atsakinga už jūsų sprendimus, priimtus remiantis čia pateikiama informacija. Daugiau informacijos apie „Artea“ valdomus investicinius fondus.