Apgaulingi darbo skelbimai: ne tik prarasite pinigus, bet ir tapsite nusikaltimų bendrininkais

Ekspertiniai komentarai
1.jpg
1.jpg

Artėjant vasaros darbo sezonui ypač suaktyvėjo finansinių sukčių vis dažniau atrandamas naujas sukčiavimo būdas – savo aukų tyko pasitelkdami apgaulingus darbo pasiūlymus. Patiklūs gyventojai susigundo viliojančiu darbo užmokesčiu, nesudėtingomis pareigomis, tačiau galiausiai su jais nebūna atsiskaitoma, pinigai išviliojami arba net įtraukiama į pinigų plovimo schemas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypatingai padaugėjo abstrakčių darbo skelbimų, kuriuose siūlomas kiekvieną viliojantis atlyginimas. Tokiuose darbo skelbimuose dažniausiai nedetalizuojama, nei kokia įmonė darbuotojų ieško, nei ką jiems reikės daryti. Susidomėjusių tokiais skelbimais įprastai yra prašoma susisiekti asmeniškai.

Įtartinų darbo pasiūlymų galima pamatyti ne tik socialiniuose tinkluose. Jie atkeliauja ir elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, retkarčiais darbas siūlomas ir paskambinus telefonu ar net užkalbinus gatvėje. Svarbu pažymėti, jog ypač dažnai tokius darbus siūlantys sukčiai bendrauja būtent rusų kalba.

„Pastebime, kad daugėjant informacijos apie įvairius finansinio sukčiavimo būdus, naujų galimybių iš žmonių išvilioti pinigus ieško ir nusikaltėliai. Viena jų – darbo skelbimai, kuriais siekiama suvilioti patiklius žmones ir vienaip ar kitaip jais pasinaudoti. Deja, pelningu darbu susivilioję žmonės sukčiams už atlygį patiki savo banko sąskaitas, asmens duomenis. Pastebime, kad darbdaviais apsimetę sukčiai su savo aukomis galiausiai iš viso neatsiskaito, o jei ir atsiskaitoma, tai daroma nelegaliai, pinigai nėra niekaip apskaitomi“, – sako Šiaulių banko finansinių nusikaltimų prevencijos departamento direktorė Simona Urbanavičiūtė.

Taikomasi į mažiau uždirbančius

Pagrindinis sukčių tikslas yra įtikinti žmones, kad jiems atlyginimas bus mokomas už nesudėtingus darbus, kurie darbo skelbime nebūna aprašomi. Kandidatams į darbo vietą nekeliami jokie reikalavimai, neklausiama apie jų darbo patirtį ar išsilavinimą. „Darbdaviai“ dažniausiai renkasi bendravimą nuotoliu, neatskleidžia savo tapatybės arba pasitelkia netikras socialinių tinklų paskyras. Dėl šių priežasčių į netikrų darbdavių pinkles dažnai papuola menkiau išsilavinę, mažesnes pajamas gaunantys ar darbo nerandantys žmonės.

Viena didžiausių grėsmių, su kuria susiduria daugelis netikrais darbo pasiūlymais susigundžiusių žmonių – lėšų praradimas, kai sukčiams suteikiama prieiga prie asmeninių banko sąskaitų. Netikrais darbo skelbimais neretai prisidengiama ir ieškant padėjėjų pinigų plovimo operacijoms.

„Iš pradžių tokie darbo siūlytojai už atlygį gali prašyti iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltų paslaugų, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose paspausti „like“ mygtuką ant atsitiktinių žmonių nuotraukų ar įrašų. Ilgainiui užduotys keičiasi ir anksčiau ar vėliau prašoma leidimo pasinaudoti asmenine žmogaus sąskaita į ją gaunant pinigus ar atliekant pervedimus, už ką nors sumokėti avansu, taip nusimetant bet kokią atsakomybę“,  pastebi Šiaulių banko atstovė.

Vis dėlto pakliuvus į netikro darbo spąstus galima ne tik prarasti pinigus, bet ir turėti kur kas didesnių nemalonumų.

„Į savo asmenines sąskaitas gaudami neaiškios kilmės pinigus ir juos pervedinėdami į sukčių nurodytas sąskaitas rizikuojate tapti įvairių finansinių nusikaltimų bendrininkais. Leisdami naudotis savo banko sąskaita nešvarių pinigų transakcijas darysite būtent jūs, o nusikaltėliai tik to ir siekia. Į tokius spąstus patekę žmonės dažnai vadinami pinigų mulais“, – sako S. Urbanavičiūtė.

Šiaulių banko atstovė priduria, kad neretai tokiais atvejais pasitaiko, kad į įvairias nelegalias veiklas, fiktyvius verslo santykius įtraukti niekuo dėti žmonės galiausiai lieka ir skolingi, turi atlyginti nuostolius nukentėjusiems asmenims, mat teisėsauga mato būtent per jų banko sąskaitas tekėjusius pinigų srautus.

Kaip nepakliūti į sukčių pinkles

Norint nepakliūti į netikrą darbą siūlančių apsimetėlių rankas visų pirma reiktų vengti su jais bendrauti.

Patikimi darbdaviai įprastai darbo skelbimus talpina tam skirtose specializuotose svetainėse, apie juos internete nesudėtinga rasti informacijos. Jei sukčiai ir įvardija darbą siūlančią bendrovę, dažniausiai internete apie ją nerasite jokios informacijos, nebus jokių kontaktų.

Prieš sutikdami su įtartinu darbo pasiūlymu pasidomėkite, ar jis atitinka įprastus darbo rinkos standartus.

„Svarbiausia, niekada jokiems įtartiniems darbdaviams neatskleiskite asmeninės informacijos, neduokite prisijungimų prie elektroninės bankininkystės sistemų, kompiuteriuose ar telefonuose neinstaliuokite jokių neaiškių programėlių. Jei to prašoma, o procesas dar ir skubinamas, raudona šviesa turėtų užsidegti iš karto. Vis dėlto, jei jau susidūrimo su sukčiais neišvengėte, nedelsiant kreipkitės į banką ir teisėsaugą“, – teigia Šiaulių banko atstovė.

Beje, reiktų atkreipti dėmesį, kad daugelis finansinių sukčių bendrauja neprofesionaliai, nenaudoja lietuviškų rašmenų, daro daug klaidų, neretai rašo kita, o dažniausiai – rusų kalba.

Atgal į naujienų sąrašą
Kitos naujienos
Lietuvos investicijų indeksas 2024: po dvejų vangumo metų Lietuvos akcijos šovė į viršų
Ekspertiniai komentarai
Lietuvos investicijų indeksas 2024: po dvejų vangumo metų Lietuvos akcijos šovė į viršų
2024-ieji Lietuvos investicijų indeksui buvo dar vieni augimo metai – jo vertė išaugo 7,3 proc. Indeksas auga jau 13 metų iš eilės, o praėję metai pažymėti antru pagal dydį metiniu augimu per pastarąjį dešimtmetį, nusileidžiančiu tik 2021-ųjų 11 proc. šuoliui. Tačiau kitaip nei 2021-aisiais, praėjusiais metais jį labiausiai skatino Lietuvos įmonių akcijų kainų šuolis, aplenkęs ir investiciją būsto nuomai.
I. Genytė-Pikčienė: Lietuvos ekonomika gerose vėžėse. Ar išsaugosime įgytą pranašumą?
Ekspertiniai komentarai
I. Genytė-Pikčienė: Lietuvos ekonomika gerose vėžėse. Ar išsaugosime įgytą pranašumą?
Šiaulių bankas gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes: šiemet Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,3 proc., o kitąmet – 2,9 proc.  Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o kitąmet kainų augimas įsibėgės iki 2,6 proc. dėl brangsiančių paslaugų, didesnių akcizų ir CO2 dedamosios degalams.  Įtampa darbo rinkoje atslūgo dėl imigracijos ir vangesnės darbo jėgos paklausos, vidutinis nedarbo lygis šiais metais ūgtels iki 7,7 proc., o kitąmet sumažės iki 7,2 proc.   Atlyginimų augimas išliks spartus – 9,7 proc. šiemet ir 8,7 proc. 2024 m.  Būsto rinka jau demonstruoja pirmuosius atsigavimo ženklus, bet dėl mažesnio naujų projektų skaičiaus aštrėja rinkos disbalansų rizika.
Indrė Genytė-Pikčienė. Vasarą Lietuvos pramonė pabaigė produkcijos šuoliu
Ekspertiniai komentarai
Indrė Genytė-Pikčienė. Vasarą Lietuvos pramonė pabaigė produkcijos šuoliu
Po nuosmukio pernai Lietuvos gamintojai šiemet demonstruoja atsparumą, augina produkcijos apimtis ir atranda plėtros galimybių net ir kertinėms eksporto rinkoms išliekant vangioms. Kuklesnius birželį ir liepą sekė produktyvus rugpjūtis: vasaros pabaigoje stebėjome energingą apdirbamosios gamybos apimčių šuolį.