Visuotinei gynybai vienijasi organizacijos, galinčios sutelkti apie 400 tūkst. žmonių
Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame Visuotinės gynybos forume 63 verslo, savivaldos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir valstybės institucijos įtvirtino bendrą įsipareigojimą sistemingai ruoštis savo vaidmeniui visuotinėje gynyboje. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ skaičiavimu, prie jos inicijuotos Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos prisijungusios organizacijos koordinuotam visuotinės gynybos veiksmui gali pakviesti apie 400 tūkst. žmonių Lietuvoje bei diasporos atstovus 55 valstybėse.
Tai pirmoji organizacijų banga susitelkusi per vieną mėnesį ir įsipareigojusi sistemingai ruoštis: rengti darbuotojus, stiprinti veiklos tęstinumą ir atsparumą, dalyvauti pratybose bei į pasirengimą įtraukti savo partnerius ir bendruomenes.
Asociacija tokį veikimo principą vadina spiečiaus efektu – visuomenės gebėjimu sudėtingose situacijose greitai organizuotis į darniai veikiantį vienetą.
„Šiandieninį įsipareigojimų patvirtinimą parašais simboliškai vertinu kaip signalinio laužo uždegimą ir žinios perdavimą kitiems: burkitės į spiečių, auginkite atsparumą ir uždekite savo signalinius laužus – perduokite žinią partneriams, tiekėjams, klientams, asociacijoms, bendruomenėms ir kitoms organizacijoms. Visuotinė gynyba yra visų reikalas“, – sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas. Pasak jo, lygiagrečiai bus sukurta ir informacijos perdavimo bei koordinavimo sistema.
Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartija yra praktinis organizacijų pasirengimo standartas. Jos signatarai įsipareigoja rengti savo žmones, stiprinti organizacijos atsparumą ir kasmet įgyvendinti konkrečias papildomas pasirengimo priemones. Asociacijos tikslas – kad iki 2030 metų 50 proc. Lietuvos įmonių ir organizacijų žinotų savo vaidmenį visuotinėje gynyboje ir būtų jam pasirengusios.
Visuotinės gynybos forume parašais taip pat įtvirtinta Darbdavių iniciatyva, kuria darbdaviai įsipareigoja finansiškai palaikyti darbuotojus, savanoriškai pasirenkančius privalomąją pradinę karo tarnybą.
Vien per pirmąją iniciatyvos savaitę prie jos prisijungė „Telia“, „Maxima“, „Hostinger“, „Omnisend“, „Tesonet“ grupė, bankas „Artea“, „Tele 2”, įmonių grupė „Kilo“. Šiose bendrovėse kartu sudėjus dirba daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
„Matome naujo standarto darbo rinkoje pradžią. Darbuotojas priima sprendimą ginti bendrą reikalą, o darbdavys, kalbant karių terminais, saugo jo nugarą. Svarbiausia ne vienodas paramos mechanizmas, o principas – tarnybą pasirinkęs žmogus turi jausti ne tik valstybės, bet ir savo darbdavio palaikymą“, – teigia T. Godliauskas.
Skaičiuojama, kad priklausomai nuo darbdavio pasirinkto paramos modelio per devynių mėnesių tarnybos laikotarpį jaunas žmogus gali sukaupti 19–22 tūkst. eurų finansinį kapitalą, įskaičiuojant valstybės mokamas išmokas.
Organizacijų telkimąsi papildo valstybės lygmens sprendimas
Visuotinės gynybos forumo metu Prezidento vadovaujama Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba žengė kitą svarbų žingsnį – priėmė principinį sprendimą dėl būtinybės Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų.
Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba priėmė bendrą nutarimą kreiptis į Valstybės gynimo tarybą (VGT) su siūlymu, kad Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė per ateinančius kelis mėnesius parengtų vertinimą, ar galima penkeriais metais paspartinti visuotinio šaukimo įvedimą ir tai atlikti iki 2030 metų. Taip pat bus vertinama, kokios galėtų būti tarnybos formos. Tikimasi, kad sprendimas, ar valstybė gali organizuoti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, bus priimtas dar šiais metais.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad visuotinį šaukimą iki 2030 metų palaiko beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų.
„Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos sprendimas reikšmingas tuo, kad visuomenės atstovai juo vieningai išreiškė lūkestį dėl visuotinio šaukimo įteisinimo bei perdavė estafetės lazdelę politikams ir institucijoms“, - pabrėžia T. Godliauskas.
