Verslo sėkmės istorijos: kaip prie jų prisideda kapitalo rinkos

Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.

Vieno iš obligacijų platinimo rinkos lyderių Baltijos šalyse „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė sako, nors obligacijų platinimo tikslas – pritraukti kapitalo konkurencingomis sąlygomis, ypač kai obligacijos derinamos su bankiniu finansavimu, yra ir kitų privalumų.

„Kapitalo rinkos padeda verslui tapti atsparesniems makroekonominiams svyravimams, suteikia galimybę finansavimą suderinti su individualiais kiekvieno besiskolinančio poreikiais pagal tinkamą trukmę, grąžinimo grafiką, palūkanas ir kovenantus. Be to, obligacijų leidimas didina įmonės skaidrumą ir patikimumą investuotojų akyse ir kuria istoriją.

Banko paskola dažniausiai yra santykinai privatus sandoris. Obligacijų emisija – visai kas kita. Vos tik įmonė pasiūlo obligacijas investuotojams, jos finansinė situacija ir informacija apie ją tampa daug labiau matoma. Investuotojai analizuoja finansinius rodiklius, verslo strateginius planus ir galimas rizikas“, – tvirtina E. Džiugytė.

Per pastaruosius penkerius metus Baltijos įmonių obligacijų rinka plėtojosi itin sparčiai. Pernai Baltijos biržos alternatyviojoje „First North“ rinkoje listinguota net 60 naujų obligacijų – daugiausiai per visą istoriją – ir pritraukta 2,1 milijardo eurų arba maždaug du su puse karto daugiau nei 2024-aisiais.

„Artea bankas“ Baltijos šalyse yra obligacijų lyderis – pernai turėjo 28 obligacijų platinimus, kurių bendra vertė siekė 352 mln. eurų.

Investuotojus domina nauji žaidėjai

„Nors obligacijų platinimo rinkoje vyrauja nekilnojamojo turto vystytojai, ši rinka pastaraisiais metais atsiveria gerokai įvairesniems dalyviams.

Tokių obligacijų leidėjų, kaip žiniasklaidos grupė „15min“, pramonės atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“, malkų gamintojai „Vli Timber“ ar pramoninio izoliavimo ir pastolių projektų įmonė „Hotrema“,  sėkmės istorijos rodo, kad rinka įsileidžia naujus netipinius žaidėjus. 

Baltijos šalių rinkoje vis dar trūksta pasirinkimo, investuotojai pasigenda skirtingų verslo sektorių, pažįstamų vardų ir galimybių mažmeniniams investuotojams, tačiau šios galimybės veriasi.

Tai svarbu ir emitentams, nes kapitalo rinkos tampa prieinamos įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms. Galiausiai tai naudinga ir ekonomikai, nes stiprėja įmonių gebėjimas finansuotis ir augti“, – sako E. Džiugytė.

Sėkmės istorijos

Vienas iš pavyzdžių, kodėl įmonės renkasi kapitalo rinkas vietoj tradicinio bankų finansavimo, yra žiniasklaidos grupės 15min išleista obligacijų emisija. Bendrovė kapitalo rinkose pritraukė 16 mln. eurų, o obligacijos buvo paskirstytos daugiau nei 700 investuotojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šis sandoris gerai atspindi kelis pagrindinius obligacijų finansavimo privalumus.

Pirma, toks finansavimas leidžia greičiau pritraukti kapitalą, ypač kai reikia finansuoti strateginius sandorius – šiuo atveju buvo finansuotas „M-1 grupės“ radijo stočių įsigijimas ir finansuojama tolesnė skaitmeninės žiniasklaidos plėtra. Antra, obligacijų struktūra dažnai suteikia lankstesnes finansavimo sąlygas nei bankų paskolos. Trečia, finansavimas iš šimtų investuotojų leidžia sumažinti priklausomybę nuo vieno kreditoriaus ir diversifikuoti kapitalo šaltinius.

Viena didžiausių Lietuvoje pramonės atliekų tvarkymo bendrovių „Žalvaris“ išplatino viešą obligacijų emisiją ir 2 metams pasiskolino 5 mln. eurų už 9,5 % metinių palūkanų. Obligacijų paklausa net 3 kartus viršijo pasiūlą.

„Stebime, kaip sparčiai auga investuotojų susidomėjimas įmonių skolos vertybiniais popieriais. Džiaugiamės savo sėkme, nes ilguoju laikotarpiu turėsime galimybę rinktis ne tik tarp skirtingų bankų, bet ir tarp skirtingų būdų finansuotis, o tai ateityje padės bendrovei efektyvinti savo skolą“, – sako „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

„Obligacijos leido mums diversifikuoti finansavimo šaltinius ir pasitikrinti verslo kryptį.  Investuotojų pasitikėjimas parodė, kad mūsų kryptis – stiprinti vietinį medienos perdirbimą, plėtoti tvarius sprendimus bei integruoti naujas technologijas – yra aktuali ir palaikoma“, – teigia „Vli Timber“, didžiausios ir efektyviausios kamerose džiovintų malkų gamintojos Europoje generalinis direktorius Darius Lackus.

Rinka vystosi

„Žalvario“ obligacijų emisija yra geras augančios rinkos pavyzdys. Ji pritraukė didelį investuotojų susidomėjimą ir tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip kapitalo rinkos gali padėti finansuoti naujus projektus.

Nors emisija išplatinta prieš kurį laiką, investuotojai vis dar ieško būtų kaip įsigyti šių obligacijų. Galimų pirkėjų ne vienas, tačiau norinčių parduoti turimas obligacijas nėra.

Tokie sandoriai rodo, kad obligacijos Baltijos regione tampa vis svarbesniu alternatyviu finansavimo šaltiniu šalia tradicinių bankų paskolų. Kai įmonė išleidžia obligacijas, ji iš esmės pakviečia visuomenę tapti jos finansavimo partneriu“, – sako E. Džiugytė.

Pagrindinis akcentas, kurį verta įsidėmėti – obligacijų investuotojai nėra akcininkai. Jie neturi balsavimo teisių, nedalyvauja akcininkų susirinkimuose ir nepriima sprendimų dėl įmonės strategijos. Investuotojai į skolos vertybinius popierius tikisi dviejų dalykų: reguliariai gauti sutartyje numatytas palūkanas ir emisijos termino pabaigoje atgauti investuotą kapitalą.

Emisija dažiausiai platinama per finansų tarpininkus, o pačios obligacijos apskaitomos per depozitoriumo infrastruktūrą. Investuotojų interesus viešai platintų obligacijų atstovauja patikėtinis, kuris stebi, ar emitentas laikosi emisijos sąlygų ir finansinių įsipareigojimų pagal numatytas sąlygas.

Tikisi viešumo ir skaidrumo

„Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad įmonė skolinasi iš šimtų ar net tūkstančių kreditorių, realybėje šis procesas yra centralizuotas ir valdomas per finansų rinkos infrastruktūrą. Visi investuotojai gauna vienodas emisijos sąlygas, o skirtingai nei bankų finansavime, čia nėra individualių derybų su kiekvienu kreditoriumi – būtent standartizacija ir skaidrumas yra obligacijų rinkos pagrindas“, – sako „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė E. Džiugytė.

Kai obligacijas įsigyja šimtai ar tūkstančiai investuotojų, atsiranda nauja reikli auditorija, su kuria reikia bendrauti. Tai gali būti tiek fiziniai investuotojai, tiek ir investiciniai fondai ar įmonės. Jie nori suprasti verslą, strategiją ir galimas rizikas.

Dėl to tikimasi iš įmonės aktyvesnės komunikacijos apie veiklos rezultatus ir strateginius planus. Dažnai pati įmonė tampa atviresnė, nuosaikesnė ir skaidresnė, o kartu atsiveria galimybės greitesniam augimui ir platesniam investuotojų ratui.

Toks modelis nuo seniai yra įprastas JAV, kur įmonės didžiąją dalį savo skolos finansuoja būtent per obligacijų rinką, o ne per bankų paskolas. Pasak BIS tyrimų, net apie 70–80 proc. JAV įmonių skolos yra finansuojama per obligacijas Lietuvoje ši situacija yra priešinga, nes 90–95 proc. paskolų yra gaunamos iš bankų.

Baltijos šalių kapitalo rinkos per pastaruosius metus sparčiai augo. Regiono įmonių obligacijų emisijų apimtis jau siekia kelis milijardus eurų, o investuotojų aktyvumas kasmet didėja. Vis daugiau mažmeninių investuotojų dalyvauja emisijose, o dalis jų tampa nuolatiniais obligacijų rinkos dalyviais.

Straipsnyje esanti informacija – rinkodaros pranešimas. Tai nėra rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus.