Po karpymo birželį iki rudens ECB palūkanų normų nelies
Šią savaitę vyks Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimas. Vis dėlto, kelionė į palūkanų normų pakalnę nebus tokia skubi, kaip kad aukštyn. Birželį apkarpęs rekordiniame lygyje ilgam strigusias bazines palūkanų normas, ECB neskubės imtis tolesnių pinigų politiką švelninančių sprendimų.
Birželį, kaip ir buvo tikėtasi, bazinės palūkanų normos buvo nurėžtos 25 baziniais punktais iki 3,75 proc. Tolesnę pinigų politikos situaciją vertinančių rinkos dalyvių apklausų duomenys (atliktos tiek Bloomberg, tiek ZEW Mannheim) rodo, kad šiemet ECB bazines palūkanų normas apkarpys dar porą kartų. Daugumos respondentų nuomone, artimiausi sprendimai sumažinti palūkanų normas turėtų įvykti rugsėjį ir gruodį, kuomet ECB Valdančioji taryba turės daugiau makroekonominę situaciją nusakančių duomenų ir ateinančių laikotarpių prognozes.
Palūkanų normų karpymo pradžia neša aiškią žinutę, kad palūkanų normų virimo taškas jau praeityje ir palūkanų normų lygis palaipsniui mažės, nes infliacijos banga, kurią aukštomis palūkanų normomis siekė pažaboti ECB, yra atslūgusi. Metinė euro zonos infliacija birželį siekė 2,5 proc. ir buvo daugiau nei perpus žemesnė nei stebėta prieš metus.
Tiesa, centrinio banko atstovų retorika išlieka atsargi: metinės infliacijos rodikliai vis dar palyginti aukšti ir neskuba nusistovėti tiksliniame ECB 2 proc. lygyje. Aukštesnis nei pinigų politikos formuotojai norėtų išlieka ir bazinės metinės infliacijos (neįskaičiuojant maisto ir energetikos nešėjų kainų) rodiklis. Vis dėlto, daugiausia nerimo centrinių bankų specialistams kelia paslaugų infliacija, kuri ir gegužę, ir birželį viršijo 4 proc.
Paslaugų infliacija pasižymi didžiausiu lipnumu ir algų-infliacijos spiralės reiškiniais. Infliaciniai procesai veikia darbo rinkos dalyvių lūkesčius ir suaktyvina persiderėjimo dėl atlyginimų procesus, o darbo sąnaudų augimas reikšmingai veikia paslaugų kainų dinamiką. Dėl šio užburto rato keliamų rizikų, tolesnės infliacijos tendencijos ir toliau bus atidžiai stebimos ir atsiradus naujų netikėtų infliacijos židinių bus reaguojama atidedant ar netgi vėl pakeliant palūkanų normas.
ECB nustatomos bazinės palūkanų normos tiesiogiai veikia plataus spektro finansinių priemonių palūkanų normas: EURIBOR, atitinkamai, paskolų ir indėlių palūkanų normas, vyriausybių vertybinių popierių ir kitų skolos VP pajamingumus bei kitų turto klasių grąžas. Tad pradėtas pinigų politikos švelninimo, karpant palūkanų normas, ciklas turės įtakos tiek skolinimosi, tiek taupymo rinkoms. Aukštų taupymo finansinių produktų palūkanų normų langas ima prisiverti, tačiau pingant kredito ištekliams, palaipsniui atsigaus vartojimo apetitas, investicijų ir eksporto rinkų paklausa. Ilgainiui tai kilstels euro zonos ekonomikos pulsą.
Pirmąjį bazinių palūkanų normų karpymą birželio mėnesį finansų rinkų dalyviai jau kurį laiką prieš tai buvo įskaičiavę. Kaip palūkanų normos keisis ateityje, priklausys tiek nuo bazinių palūkanų normų karpymų skaičiaus, tiek šių žingsnelių dydžio. Šiemet tikimasi dar dviejų ECB žingsnių po 25 bazinius punktus. Vis dėlto, kaip palūkanų normų dinamika atrodys kitąmet, apklaustų rinkos dalyvių nuomonės išsiskiria. Euro trumpalaikių palūkanų normų ateities sandorių kreivės šiai dienai rodo, kad šių metų pabaigoje palūkanų normos sieks apie 3,35 proc., o kitų metų pabaigoje – 2,5 proc. Vis dėlto, būtina akcentuoti, kad rinkos dalyvių ateities lūkesčiai reaguoja tiek į naujus makroekonominius duomenims, tiek į ECB Valdančiosios tarybos narių retoriką, tad atsiradus naujoms aplinkybėms, jos yra įskaičiuojamos ir kreivės atitinkamai sujuda.
