Kasparas Subačius. Investuotojai vis dažniau klausia ne tik kiek, o ir kam skolina
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų santykis su investavimu pastebimai pasikeitė. „Artea“ tyrimo duomenimis, per dešimt metų investuojančių gyventojų dalis šalyje išaugo tris kartus. Dar sparčiau augo konkrečių investavimo priemonių populiarumas: į vertybinius popierius pradėta investuoti septynis kartus daugiau, į biržoje prekiaujamus fondus (ETF) – tris kartus, o į investicinius fondus – keturis kartus daugiau.
Šie skaičiai rodo ne tik didesnį gyventojų aktyvumą, bet ir brandesnį požiūrį į investavimą. Vis dažniau vertiname ne vien galimą grąžą, bet ir rizikas, investavimo laikotarpį, investicijų valdymo principus bei tai, kam investuotojo kapitalas galiausiai yra skolinamas.
Obligacijų rinkoje šis klausimas ypač svarbus: pirkdamas obligacijas investuotojas iš esmės finansuoja valstybę, įmonę ar kitą emitentą.
Liepos pradžioje 10 metų sukanka Lietuvoje sukurtam ir valdomam „Artea Emerging Markets Ex-Dictatorship Bond“ subfondui.
Finansų rinkose dešimtmetis yra pakankamai ilgas laikotarpis įvertinti ne tik trumpalaikę sėkmę, bet ir strategijos atsparumą skirtinguose cikluose – nuo žemų palūkanų aplinkos ir pandemijos iki infliacijos šuolio, geopolitinių sukrėtimų bei sparčiai kintančios centrinių bankų politikos.
Per dešimt metų subfondo grąža, atskaičius visus mokesčius, siekė apie 38 proc., o lyginamojo indekso vertė per tą patį laikotarpį padidėjo maždaug 12 proc. Palyginti, bendra indėlių grąža per šį laikotarpį būtų siekusi apie 7 proc. Praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja.
Tokia grynoji grąža iš obligacijų, nors ši turto klasė paprastai laikoma nuosaikesnės rizikos ir svyruoja mažiau nei akcijos, atrodo konkurencingai.
Prie šio rezultato prisidėjo aktyvus investicijų valdymas, disciplinuotas portfelio formavimas ir nuosekli emitentų bei šalių atranka.
Tačiau šio fondo istorija svarbi ne vien dėl grąžos. Ji atspindi ir tai, kaip per dešimtmetį keitėsi pati atsakingo investavimo samprata.
ESG kriterijai, kurie prieš dešimt metų dar daug kam atrodė kaip nišinė tema, šiandien tapo rinkos norma. Juos savo portfeliuose taiko didelė dalis pensijų fondų ir kitų institucinių investuotojų. Vis dėlto tradiciniai ESG rodikliai ne visada atsako į klausimą, kam iš tikrųjų skolinami investuotojų pinigai – ypač tada, kai kalbama apie valstybių obligacijas.
Būtent čia aktuali tampa „ex-dictatorship“ filosofija. „Artea Emerging Markets Ex-Dictatorship Bond“ subfondas siekia neinvestuoti į autoritarinių ir diktatūrinių valstybių obligacijas.
Ši tema pastaraisiais metais tapo dar svarbesnė, nes pasyvūs į besivystančių šalių obligacijas investuojantys ETF ir indeksiniai produktai dalį turto gali nukreipti į valstybes, kurių politinės sistemos kelia rimtų klausimų demokratinio pasaulio investuotojams.
Tvari investavimo strategija neturėtų apsiriboti vien formaliais rodikliais. Investuotojai vis dažniau klausia ne tik, kokią grąžą gali uždirbti, bet ir kokį pasaulį savo kapitalu padeda finansuoti.
Obligacijų rinkoje šis klausimas yra itin tiesioginis – pirkdamas obligacijas investuotojas kažkam skolina pinigus. Todėl svarbu ne tik įvertinti kredito riziką, bet ir suprasti, kam tas finansavimas suteikiamas.
Pasyviai investuojant į besivystančių rinkų obligacijų indeksus, investuotojas ne visada mato galutinę kapitalo kryptį. Taip dalis kapitalo gali atsidurti autoritarinėse valstybėse, nors demokratinis pasaulis tokiems režimams tuo pat metu bando daryti politinį ar ekonominį spaudimą. Investuotojas siekia grąžos, bet dėl to neturėtų finansuoti diktatūrinių režimų.
Aktyvus valdymas tokiose situacijose leidžia vertinti ne tik pajamingumą, bet ir platesnį investicijų kontekstą.
Tai ypač svarbu besivystančių rinkų obligacijų segmente, kuriame vienoje turto klasėje gali atsidurti tiek reformų kryptimi judančios valstybės, tiek režimai, kurių finansavimas kelia etinių ir geopolitinių klausimų.
Regioninė atranka taip pat išlieka svarbi: pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Europa dažnai siūlo patrauklų pajamingumą, tačiau kartu pasižymi tvirtesne makroekonomine aplinka nei dalis kitų besivystančių rinkų.
Fondo raida rodo ir kitą pokytį – investiciniai produktai turi keistis kartu su klientų poreikiais.
2025 metais šiame subfonde pasiūlytos papildomos investicinių vienetų klasės: viena jų numato periodines išmokas investuotojams, kita taiko mažesnį valdymo mokestį investuojant didesnę sumą.
Lietuvos investuotojai per dešimtmetį tapo aktyvesni, smalsesni ir reiklesni. Todėl vien istorinės grąžos nebepakanka. Vis dažniau klausiama, kaip ji pasiekta, kokia rizika prisiimta ir ar investuotojo kapitalas dirba taip, kaip dera su jo vertybėmis.